Studijos

Konferencijoje pristatytas su darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveika susijęs mokslinis tyrimas

Vilniaus universiteto mokslininkės, vyriausiosios mokslo darbuotojos, dr. Ligita Gasparėnienė ir dr. Rita Remeikienė, bendradarbiaujant su Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, š. m. rugsėjo 12-16 d. vykusioje ESPANET 2022 konferencijoje (Austrija, Vienos universitetas) pristatė Lietuvos mokslų tarybos finansuojamo projekto „Darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveikos modelis ir jo įgyvendinimo metodikų sukūrimas (13.1.1-LMT-K-718-05-0008)“ metu atliktų tyrimų rezultatus.

Pasiektas projekto rezultatas – tyrimais grįstos metodikos socialinės apsaugos politikos tobulinimui ir darbui su nedirbančiais socialinės paramos gavėjais bei laisvų darbo vietų registravimo ir įdarbinimo platformos darbdavių asociacijoms sukūrimas, įvedant naujus kriterijus, t. y. kokie darbo vietų požymiai yra reikšmingi ne tik darbuotojų ieškančiųjų požiūriu, bet ir pagal darbo ieškančiųjų ir socialinę paramą gaunančiųjų charakteristikas bei jų motyvacijos įsidarbinti veiksnius.

Šiuolaikinėje ekonomikoje verslininkai susiduria su iššūkiu surasti tinkamus žmones į laisvas darbo vietas, tokiu būdu tyrimu siekiama išanalizuoti laisvas darbo vietas Lietuvoje, kurios buvo neužpildytos 50 dienų ir daugiau, imant ataskaitinį 2021 m. laikotarpį.  Viena pagrindinių ilgą laiką neužpildomų laisvų darbo vietų priežasčių – atlyginimo dydis, kai kur nesiekiantis minimalaus darbo užmokesčio. Darbdaviai vengia įvardyti skelbime papildomą finansinę vertę arba iš viso jos nenurodo (transportavimo kaštai, maitinimo paslaugos), t. y. kiek pinigine prasme šios išlaidos būtų padengiamos papildomai. Kvalifikuotų siuvėjų, šaltkalvių bei plataus profilio statybininkų paklausa darbo rinkoje yra itin didelė, todėl neadekvačiai siūlomas per mažas darbo užmokestis turi įtakos skelbiamos vietos nepopuliarumui. Lyginant su Vokietijos ar Olandijos darbo užmokesčiais statybos sektoriuose, siūlomas atlygis taip pat yra per mažas, įvertinant gyvenimo svetur aplinkybes. Nekvalifikuotam darbui susirasti pagalbinį darbininką, valytoją, kambarinę, kroviką, pakuotoją ir virėją yra sudėtinga, nes skelbimuose pateikiama informacija nėra informatyvi: nurodomas valandinis įkainis, tačiau neminimas valandų per dieną skaičius. Valandinis įkainis siekia nuo 3 iki 9 eur/val. (neatskaičius mokesčių). Sudėtingiausia analizuotose savivaldybėse yra susirasti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoją. Nors bruto atlyginimo intervalas svyruoja nuo 1060 iki 2600 Eur, tačiau sudėtingas darbo pobūdis, reikalaujantis padidinto atidumo kelyje ir nuolatinės komandiruotės neatsveria siūlomo darbo užmokesčio.

Kitas aspektas, kuris buvo paliestas tyrimo metu – vis dar egzistuojanti lyčių nelygybė darbo rinkoje. Moterys dirba mažiau apmokamą darbą, pavyzdžiui, pasauliniu mastu jos uždirba 24 procentais mažiau nei vyrai, o esant dabartiniam progreso tempui, prireiks net 170 metų, kad pasinaikintų šis atotrūkis. Moterys dirba ilgiau nei vyrai, kai apmokamas ir neapmokamas darbas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pasaulyje šiuo metu jauna moteris per savo gyvenimą dirbs vidutiniškai ketveriais metais daugiau nei vyras. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas, ar nevertėtų pritaikyti mokestinę sistemą taip, kad ji atitiktų darbo rinkos struktūrinius pokyčius.

Pranešimą paskelbė: Vilma Vildžiūnaitė, Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės

Parašykite komentarą