Lietuvai būtinos permainos elektros ir elektroninių atliekų surinkimo ir perdirbimo srityje, kitaip šaliai gresia ES baudos, kalbama ir apie visuotinio atliekų mokesčio įvedimą. Tai pripažino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusios apskritojo stalo diskusijos „Kodėl stringa elektroninių atliekų surinkimas ir perdirbimas?” dalyviai. Diskusijoje kalbėjo visų suinteresuotųjų pusių – gamintojų ir importuotojų, perdirbėjų atstovai, Seimo narys, parlamento Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba, Aplinkos ministerijos specialistai. Dar neseniai stovėję skirtingose barikadų pusėse gamintojai, importuotojai ir perdirbėjai šiandien jau bendrauja kaip partneriai, ieškantys kompromisų ir siekiantys pažangos dar nemažo „šešėlio” apimtoje atliekų tvarkymo sistemoje. „Gamintojai ir importuotojai supranta savo atsakomybę. Mes suinteresuoti, kad dabar brangiausiai kainuojantis atliekų surinkimo procesas būtų skaidrus, racionalus ir efektyvus”, – sakė Elektros ir elektronikos įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos EEPA, vienijančios apie 60 narių, direktorius Giedrius Mikulskas. „Visa atsakomybė šioje srityje nuo valstybės permesta verslui. Jei sistema per penkerius metus nepasiteisino, vadinasi, ji yra ydinga iš esmės”, – kalbėjo „Topo grupės” atstovas Erikas Kundreckas. „Vargu ar įmanoma sukontroliuoti 300 Lietuvoje veikiančių metalo laužo aikštelių. Teikėme siūlymus, kad būtų sukurtas specialus inspekcijos padalinys, atliekų apskaitos kontrolę sugriežtintų mokesčių inspekcija. Tačiau poslinkių mažai. Nesunku piktnaudžiauti, kai valstybėje nėra teisingos atliekų apskaitos, savivaldybės vangiai steigia atliekų tvarkymo centrus ir aikšteles”, – kalbėjo UAB „EMP Recycling” generalinis direktorius Almontas Kybartas. Pasak Seimo nario A. Burbos, tikimasi, kad Seimo pavasario sesijoje pagaliau pavyks priimti tris įstatymų paketus. Vienas jų reguliuos regionų atliekų tvarkymo centrų veiklą, kitas susijęs su ES reikalavimų perkėlimu į nacionalinę teisę (dėl delsimo tai padaryti ES jau yra pradėjusi nuobaudos procedūrą Lietuvai), trečiasis aiškiai apibrėš gamintojų atsakomybę už atliekų surinkimą. Parlamentaras pabrėžė būtinybę rasti visiems priimtiną sutarimą, nes priešingu atveju yra siūloma įvesti visuotinį mokestį, kuris daliai atliekų surinkimo ir perdirbimo verslo reikštų bankrotą. A. Burbos žiniomis, šiuo metu net 60 proc. elektros ir elektroninių atliekų neapskaitoma, 30 proc. – surenka gamintojai ir importuotojai, 10 proc. – patenka į sąvartynus. Sutvarkyti apskaitą šioje srityje, kurioje sukasi keli šimtai milijonų litų, – vienas iš prioritetinių uždavinių. Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Valavičienė atkreipė dėmesį, kad naujos įstatymų redakcijos iš esmės keičia atliekų apskaitos sistemą (naikinamos pažymos, kuriomis buvo „prekiaujama”), bus aiškiau apibrėžta gamintojų atsakomybė, nes ji yra „įvairiai interpretuojama”. Diskusijoje nemažai kalbėta apie gyventojų sąmoningumą ir jų galimybę atsikratyti sena buitine technika. Pasak EEPA atstovų, gana efektyviai veikia jų narių taikoma praktika, kai atvežus seną gaminį prekybos centrai taiko nemažas nuolaidas naujam įsigyti. UAB „EMP Recycling” šiemet planuoja visoje Lietuvoje atkurti per krizę sunaikintą atliekų surinkimo tinklą, užsiregistravus tel. 1806 įmonėms ir gyventojams teikiama nemokama elektronikos atliekų išvežimo paslauga. Įmonė per metus gali perdirbti iki 20000 tonų elektronikos atliekų. UAB „Kuusakoski” atliekų tvarkymo padalinio vadovas Saulius Norkaitis pasakojo, kad Klaipėdos gyventojams bendrovė nemokamai suteikia priekabas buitinei technikai atgabenti, o sąvartyne besikapstę žmonės oficialiai įdarbinti ir šauniai rūšiuoja atliekas. KPPAR generalinio direktoriaus dr. Vytauto Šileikio siūlymu įmonių atstovai užpildė SVV grįžtamojo ryšio anketas, kuriose pareikšta nuomonė perduodama Europos Parlamentui.
