Daugiau nei prieš dešimt metų savitarnos kasos buvo naujovė, šiandien – vos ne kasdienė priemonė. Psichologė Liepa T. Raškevičienė pastebi, kad savitarnos kasos ne tik padeda sutaupyti laiko, bet ir leidžia apsitarnauti tokiu greičiu, kokiu mums patiems norisi.
Šiemet lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ į savitarnos kasas, kurias renkasi vis daugiau pirkėjų, visoje Lietuvoje planuoja investuoti daugiau nei 3,5 mln. eurų.
„Savitarnos kasų populiarumas nuolat auga. Pradėję jas įrengti 2009 metais, šiuo metu jau turime 550 tokių kasų visoje Lietuvoje. Pernai įrengėme daugiau nei 120 vienetų ir investavome apie 1,5 mln. eurų, o per šiuos metus įrengsime 300 papildomų savitarnos kasų“, – sako Irtautė Ščerbavičienė, prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė
2017 metų pabaigoje atlikta lojalių „Maximos“ klientų apklausa parodė, kad beveik kas antras pirkėjas savitarnos kasoms teikia prioritetą ir jose atsiskaito už pirkinius bent 3 kartus iš 4-ių. Dar 29 proc. pirkėjų jomis taip pat naudojasi, tik rečiau.
„Viena vertus, žmonės pastebi, kad prie savitarnos kasų eilės iš tiesų trumpėja greičiau, nes laukiantieji pretenduoja ne į vieną, o į, pavyzdžiui, 6-8 savitarnos kasas. Savitarnos kasoje joks kitas žmogus negaišina mūsų laiko, maža to, kiekvienas gali pasirinkti jam priimtiną apsipirkinėjimo tempą – čia nebus taip, kad nespėsite susikrauti nuskenuotų prekių, o kiti laukiantieji nešnairuos dėl jūsų ilgoko naršymo piniginėje. Tad galbūt teisingiau būtų sakyti, kad savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso – juk jos leidžia mums apsitarnauti tokiu greičiu, kokiu mums tinka, patinka ir tądien yra reikalinga“, – sako psichologė Liepa T. Raškevičienė.
Jos teigimu, paskata rinktis savitarnos kasą arba ne gali tapti ir mūsų įsitikinimai, nuostatos.
„Jų būna kur kas įvairesnių, nei tik „Aš nesugebėsiu“ ar „Man neįmanoma to išmokti“. Pavyzdžiui, žmogus, pats skenuodamas prekių brūkšninius kodus, įvedinėdamas jų kiekius, sverdamas produktus, stebėdamas kainas ir pritaikomas nuolaidas jaučiasi galįs labiau kontroliuoti apsipirkimo procesą“, – pastebi psichologė.
Savarankiškumas prieš technologinius iššūkius
Tikėtina, pasak psichologės, kad savitarnos kasomis labiau naudojasi ir nepriklausomybę, savarankiškumą dievinantys žmonės ir galbūt tie, kurie šiek tiek labiau pasitiki savimi bei savo gebėjimu naudotis technologijų naujovėmis.
„Kartais girdžiu pirkėjus sakant, kad šįkart savitarnos kasa nesinaudojo, nes manė, kad nemokės paieškos sistemoje surasti sveriamų produktų. Todėl šiandieniniams vaikams, technologijų čiabuviams, augantiems ne tik su čiulptukais burnose, bet ir planšetiniais kompiuteriais rankose, savitarnos kasos nebėra ir nebebus joks iššūkis“ – sako Liepa T. Raškevičienė.
„Maximos operacijų vadovė I. Ščerbavičienė, taip pat pabrėžia, kad pirkėjai, išbandę savitarnos kasas, prie jų sugrįžta nuolat, o dar neįpratusius jomis naudotis, apmoko prekybos tinklo darbuotojai, kurie dirba prie savitarnos kasų ir yra pasirengę bet kada padėti.
„Visame pasaulyje vyksta įstabus žmogaus ir technologijų sandūros virsmas, daugiau ar mažiau paliesiantis visas sritis, visas kartas ir visas teritorijas. Todėl to, ko vyresniesiems dažnai tenka mokytis, mažesniesiems jau yra savaime suprantama“, – pabrėžia psichologė.
Apie bendrovę „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 245 „Maximos“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. pirkėjų.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai”