Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio atkreipiama į finansavimo priemonių programavimą, o ypač – geografijos ribojimus. Iki šiol pretenduoti į finansavimo priemones, dažniausiai, galėdavo visoje Lietuvoje veikiančios įmonės. Šiais metais itin daug priemonių pasiekia Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną, aplenkdamos Sostinės regione veikiančius verslus. Kokios tokio priemonių programavimo priežastys?
Regionų patrauklumo didinimas
Jau kurį laiką sociologai pastebi, kad Sostinės regione naujų gyventojų prieaugis kasmet sparčiai didėja, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono miestai ir miesteliai tuštėja. Vieną iš priežasčių galima identifikuoti apžvelgus Oficialiosios statistikos portalo pateiktoje ataskaitoje, kurioje pažymima, jog daugiau nei pusė veikiančių ūkio subjektų yra įregistruoti Sostinės regione. „Sostinės regionas – ryškus lyderis. Čia įkūriama daugiausiai startuolių, inovacijas plėtojančių įmonių, lengviau vystyti MTEP veiklas. Nenuostabu, kad žmonės ieškodami geresnio darbo arba galimybių įgyvendinti savo idėjas, tai daryti nusprendžia būtent Vilniuje.“ – teigia getfunded įkūrėjas, Mindaugas Stauskas.
Finansavimo priemonių programavimas – vienas iš būdų Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną paversti patrauklesniu gyventojams ir taip suvaldyti demografinę krizę. Visų pirma, daug dėmesio skiriama pasitelkiant miestų VVG institucijas, įgyvendinančias LEADER programą. Ši programa – kvietimas tiek fiziniams, tiek juridiniams subjektams teikti paraiškas finansavimui gauti. Didžiausias privalumas, kad šios priemonės orientuotos konkrečiai į savivaldybes, pavyzdžiui, Raseinių, Jonavos, Šiaulių ir kitas. „Tokios, atrodytų, smulkios paramos priemonės iš tiesų skatina jaunus žmones likti gimtuosiuose miestuose ir vystyti savo idėjas, kurti verslus. Be to, po pandemijos tai tampa vis aktualiau, nes žmonės gali dirbti nuotoliu ir nebėra tokie prisirišę prie vietos. Galimybė persikelti į miestelį ir gauti finansavimą savo verslui pradėti – šiuolaikiniam miesto žmogui skamba patraukliai.“ – papildo M. Stauskas.
Konkurencingumo tarp regionų kūrimas
Iki šiol didžiosios finansavimo priemonių grupės, tokios kaip MVĮ ar Ino, buvo prieinamos visoje Lietuvoje įregistruotoms įmonėms. Paskutiniu metu priemonių programavimo etape, priklausomai nuo to, į kokį rezultatą priemonė yra nukreipta, geografija yra ribojama. „Vienas iš esminių faktorių, kodėl priemonės tampa prieinamos tik Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono įmonėms, yra siekis padidinti šio regiono konkurencingumą. Iki šiol paskelbtus konkursus dažniausiai laimėdavo Sostinės regione veikiančios įmonės. Priežastys įvairios, tačiau esminės ganėtinai paprastos: daugiau resursų pasiruošti, pristatomi ambicingesni planai.“ – teigia M. Stauskas. Nuo šiol kurti inovacijas yra aktyviau skatinamos ne Sostinėje veikiančios įmonės, o tai neabejotinai padidins darbo vietų skaičių, generuos įdomesnius darbo pasiūlymus, pritrauks inovacijomis besidominčius jaunus žmones į miestelius.
Taip pat šiomis priemonėmis siekiama padidinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono įvairialypiškumą. Žinoma, kad didelė dalis žemės ūkio veiklų yra vykdoma už Sostinės regiono ribų. Taip pat aptariamame regione veikia pramonės įmonės. Tačiau bendrai – jaučiamas trūkumas vykdomų veiklų įvairovėje. „Kai skaitome straipsnį apie startuolį, pritraukusį milijonus investicijų – devynis kartus iš dešimt startuolis bus įsikūręs Vilniuje. Padarant priemones prieinamas tik Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, eliminuojama konkurencija su jau pažengusiu Sostinės regionu ir jauni nei aktyvūs žmonės gali pretenduoti į finansavimą įgyvendint savo idėjas. Kurios nėra susijusios su žemės ūkiu, bet su inovacijomis, MTEP veikla, DI vystymu ir kt.“ – papildo M. Stauskas. Tokiu būdu galima tikėtis, kad ilgainiui abu Lietuvos regionai taps konkurencingi ir patrauklūs.
