• El.p@štas
  • Tai įdomu
    • Sveikinimai
    • Receptai
    • Pramogos
    • Forumas
  • Skelbimai
  • Politika
  • IT naujienos
Litas.Lt
Žinantiems pinigų ir laiko vertę
  • Verslas
    • Bankai ir Draudimas
    • Nekilnojamas Turtas
    • Marketingas
    • Investicijos
    • Verslas
    • Transportas
    • Mokesčių naujienos
    • Technologijos
    • Renginiai
    • Taupymo patarimai
  • Karjera
    • Darbas ir karjera
    • Studijos
  • Laisvalaikis
    • Buitis, Namai
    • Sportas
    • Kelionės
    • Laisvalaikis
    • Sveikata
    • Įvairenybės
    • Kriminalai
    • El.p@štas
    • » Paskelbk
    • Kontaktai
    • Prisijungti

RSS TV laidos, filmai

  • Įdomioji sostinės metų statistika ir rečiausi vardai – gimė Perkūnija, Gūsis
  • Lietuvių programuotojų sukurtas įrankis gelbėja gyvybes JAV
  • Žiemiškos sąlygos kelia pavojus darbo vietose

RSS Horoskopai

  • Dienos horoskopas 12 zodiako ženklų
  • Gėlių horoskopas moterims pagal gimimo datą
  • Kavos horoskopas
  • 2021 metų horoskopas visiems zodiako ženklams: kas mūsų laukia šiais metais?
  • 2021 metų horoskopas Žuvims

RSS IT naujienos

  • Lietuvių programuotojų sukurtas įrankis gelbėja gyvybes JAV
  • „Samsung“ pristatė „Galaxy Buds Pro“ ausines: ypatingas garsas kiekvienam gyvenimo momentui
  • „Samsung“ pristatė naujausią flagmanų „Galaxy S21“ seriją

Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų

Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų

Dr. Moreno Bonda, Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra

Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūksta – atsikratyti prietarų ir nebūti marionetėmis savos kultūros dėžėje.

Tarptautiškumo sąvoką galima suprasti įvairiais lygmenimis. Paprastai tarptautinį bendradarbiavimą mes suprantame kaip galimybę susisiekti su užsienio dėstytojais ar institucijomis. Dauguma pasaulio universitetų stengiasi kurti tokį globalų tinklą. Bet tai tik formalus tarptautiškumas – tikras ir efektyvus globalus tinklas turėtų būti visų pirma idėjų, mąstymo tinklas.

Šiandien paskaitose vis dar trūksta tarptautinio, tarpdisciplininio dialogo – aš tai matau kaip ne gimtakalbis lietuvis, kuris dėsto Viduržemio jūros regiono istoriją studentams Vytauto Didžiojo universitete iš Lietuvos, Kinijos ir kitų šalių. Kai paskaitose kalbu apie minėto regiono tapatybių raidą, studentai žodį „tapatybė“ suvokia skirtingai – kiekvienas pagal savo įgytas žinias šeimoje, mokykloje ar valstybėje.

Kai trūksta suvokimo, kad žodžių ir sąvokų reikšmės yra subjektyvios, tai veda prie nesusipratimų. Aš manau, kad globalumas mokslo sferoje reiškia, visų pirma, atsisakyti savęs ir savo identiteto: tokį globalumą pasiektume, jei neturėtume savos tapatybės ir tėvynės, tarsi F. Nyčės antžmogis, t. y. žvelgtume į pasaulį sine ira et studio –  be emocijų, jausmų ir be jokių tikslų, nebent dėl tikslo žinoti. Kitaip tariant, mūsų turimos vertybės yra tas lokalumas, dėl kurio sunkiau kurti efektyvų globalų tinklą moksle – pabrėžiu, čia kalbu tik apie mokslo pasaulį. 

Žinoma, tų vertybių negalima atsisakyti, bet moksle reikėtų bent suvokti, kad jos yra tie rėmai, kurie priverčia žiūrėti į pasaulį pagal išankstines nuomones, pagal duotus parametrus, kurie mus apriboja.

Manau, kad daugiakalbystė yra viena iš priemonių, kurios galėtų padėti išsilaisvinti iš išankstinių nuomonių ir nebebūti marionetėmis savo kultūros ar valstybės dėžėje, o tapti globalios srovės dalimi. Mokytis kitų kalbų reiškia ne tik mintinai išmokti žodžius ir gramatiką, bet ir suprasti sąvokų sąsają su žodžiais, jų diachroninę ar diatopinę raidą – tai yra, kaip žodžiai keitėsi bėgant laikui ar jiems plintant geografiškai. Apskritai, reikia nepamiršti, kad žodžiai, kuriuos naudojame apibrėždami įvairias sąvokas, yra netobula kognityvinių procesų reprezentavimo priemonė.

Suprasti ryšius tarp žodžių ir sąvokų yra viena geriausių treniruočių, kuri gali padėti suvokti, kad mes, kaip individai ir kaip visuomenė, jau esame globalūs. Ir mūsų identitetas, ir kultūra jau yra globalūs; tai – tūkstantmečius trukusio tarptautinio bendravimo rezultatai. Mums tik reikia įrankių, kurie padėtų atpažinti ir nagrinėti mūsų prigimto tarptautiškumo raidą.

Pavyzdžiui, mes visi maždaug vienodai įsivaizduojame angelą: jis turi savo identitetą. Tačiau mažai kas žino to identiteto raidą. Angelo kūnas, kojos ir rankos yra hebrajų dievybės supratimo palikimas. Sparnai buvo pridėti tik III a., remiantis romėnų ir graikų dievų – Merkurijaus ir Hermio – ikonografija; pastarieji, savo ruožtu, kildinami iš Mesopotamijos, kur įprasta dievus vaizduoti su sparnais. Pavadinimas „angelas“ kilo iš Egipto, kur III amžiuje prieš mūsų erą gyvenę graikai teologai taip vadino pasiuntinius. Iš graikų šį žodį pasiskolino dauguma kitų kalbų – ir ėmė vartoti perkeltine prasme. Na, o angelo funkciją ir reikšmę apibūdino XVI a. Tridento (Italija) susirinkimo dalyviai ir XX a. teologai.

Daug kam trūksta kognityvinių priemonių šio identiteto tarptautiškumui atpažinti, o viena iš svarbių universiteto ir dėstytojų užduočių yra duoti studentams tinkamus įrankius tą padaryti. Tai dažnai reiškia priešpriešinti savo kultūrą, tikėjimą ir vertybes: nuo vaikystės mus moko, kad esame „mes“ – skirtingi dėl savo kultūros, ypatingi dėl savo kalbos (kuri, kaip angelas, vis tiek yra didelis mišinys), kartais net išrinktieji tarp kitų tautų. Tikras iššūkis – pripažinti, kad tai iliuzija, nes tai verčia atsisakyti savo identiteto. Kita vertus, tai yra būtinas žingsnis tikro globalumo link. Kažin, ar visi pasiruošė ir tikrai to nori.

Universitetas kaip atvira, įtrauki, įvairovę skatinanti globali erdvė

Universitetai šiandien nebeturi žinių monopolio, todėl jų vaidmuo keičiasi. Tad tikslinga galvoti ne tik apie bendradarbiavimą moksle, bet ir dalyvavimą pilietiniuose, kultūros projektuose skatinant visuomenės švietimą.

Aš manau, kad kai kuriose srityse universitetas niekada neturėjo žinių monopolio. Pavyzdžiui, istorija yra valstybių, vyriausybių ir visuomenių monopolis. Kas netinka, negali būti paskelbta, pavyzdžiui, negauna finansavimo. Tai, kas nepatinka, tą kolektyvinė istorinė atmintis pamiršta, paslepia arba keičia. Tačiau tiesa, kad dabar kaip niekada anksčiau žmonės gali gauti žinių iš įvairių šaltinių.

Kita vertus, kaip ir praeityje, o dabar net ir stipriau, vyksta žinių monopolių kova. Problema yra ta pati: daug kas neturi kognityvinių įrankių tai suprasti ir dėl to net nesuvokia, kaip mūsų laikais cenzūra veikia. Net nesuvokia, kad nėra „fake news“, nes kiekvienas žodis, ištartas arba parašytas, nieko bendro neturi su tiesa – jis yra subjektyvus interpretavimas, taigi visos žinios yra tik interpretacija.

Dalyvavimas pilietiniuose, kultūros projektuose skatinant visuomenės švietimą yra būtinos universiteto veiklos, ir kiekviena studijų programa, kiekvienas dėstytojas stengiasi tai daryti. VDU Italistikos programoje yra lengva, nes jaučiame, kad Lietuvoje yra didelis susidomėjimas italų, ispanų ir prancūzų kalbomis ir kultūromis. Taigi, nesunku surinkti didelę auditoriją, pavyzdžiui, rengiant viešą paskaitą apie Italijos kino istoriją arba, kaip man teko daryti, apie istoriją, kurioje kartu gaminame patiekalus.

Bet šie pavyzdžiai parodo, kas sprendžia, kaip vyks diskusija su visuomene – tai pati visuomenė, o ne dėstytojai ar universitetas. Jei aš, dėstytojas ir tyrėjas, manau, kad viena tema yra labai svarbi ir aktuali, bet visuomenė nesupranta arba tema jai yra nepriimtina, kokie gali būti rezultatai? Geriausiu atveju, niekas neateis į susitikimą arba niekas neskaitys straipsnio ir nebus jokio dialogo. Blogiausiu atveju, visuomenė, jausdama pavojų, kad tyrimai grasina sugriauti jos įsitikinimus ir supurtyti vertybines nuostatas, reaguos atakuodama. Lygiai taip pat yra su valstybe. Taigi bendradarbiavimas vyksta, bet dažnai kiti dalyviai, o ne universitetas, sprendžia temas ir būdus.

 

Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas

Rekomenduojame
 
Bio Phyto Mild Facial Cleanser Veido prausiklis, 250 ml
 
TOMMY HILFIGER 15-39-01-5 Black 01 44
 
AUDIMAS Švelnaus mod.polo maršk.ilg.rank. 2021-571 Navy Blazer S
 
Este 83-28-05-8 Black 37
 
Camper Courb K300289 Blue 46
 
AUDIMAS Marginti medviln. maršk.ilg.rank. 2021-478 Mallard Green Printed S
2020 06 30   BNS Spaudos centras
  Studijos
  • Naujienos norintiems susigrąžinti pinigus už atšauktus Ryanair skrydžius

  • Nemokama magistratūra MRU. Dokumentų pateikimas neišeinant iš namų

Leave a Reply

Cancel

You must be logged in to post a comment.

KurApsistoti? NT skelbimai eNuoma.lt Geros paslaugos Skelbti.lt MotoTurgus.lt

Draugai

Programa Centas
Smart SEO
Parduodami Domenai
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Temos

Bankai ir Draudimas Buitis, Namai Darbas ir karjera Investicijos IT naujienos Kelionės Korona virusas - Karantinas Laisvalaikis Marketingas Mokesčių naujienos Nekilnojamas Turtas Politika ir teisė Renginiai Sportas Studijos Sveikata Taupymo patarimai Technologijos Teisėsauga, kriminalai Transportas Verslas Įvairenybės

Rekomenduojame

  • cs 1.6 siųstis
  • Reklama internete | Seo paslaugos
  • filmai online
  • fs19 mods
  • Skalbimo mašinų remontas Vilniuje
  • Trumpalaikė buto nuoma
# > Jūsų nuoroda! < #

‹ › ×
    Copyright © 2000 - 2020Litas.Lt - Verslas, naujienos - Žinantiems pinigų ir laiko vertę, powered by WP
    This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.Accept Read More
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled

    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.

    Non-necessary

    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.