Verslas

Kaupimas pensijai ir Lietuvos jaunimas: tyrimas rodo, kad jaunuolių nuostatos nesutampa su veiksmais

Beveik 6 iš 10 jaunuolių Lietuvoje mano, kad pensija jiems dar per toli, kad ja susirūpintų dabar, rodo  Baltijos šalyse „Luminor investicijų valdymas“ atlikta apklausa. Paradoksalu, tačiau 7 iš 10 jaunų lietuvių taip pat sutinka, kad pradėti investuoti ateičiai reikėtų iki sulaukiant 35-erių. Kaip jaunimo nuostatos investavimo pensijų atžvilgiu potencialiai paveiks jų senatvę, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Vos ketvirtadalis 18–29 m. amžiaus žmonių yra atlikę skaičiavimus, kokio dydžio pensiją jiems reikėtų gauti, norint senatvę praleisti finansiškai stabiliai. Absoliuti dauguma – 57 proc. respondentų – apie tai dar negalvoja, pagrįsdami savo įsitikinimą tuo, kad iki pensijos jiems dar toli.

Antra vertus, jaunuolių manymu, pradėti investuoti senatvei reikėtų gana anksti. Didžiausia dalis Lietuvos jaunimo – 43 proc. – atsakė, kad ruoštis senatvei reikėtų pradėti ankstyvame, 18–24 m. amžiuje. Dar beveik trečdalis šalies jaunuolių pasirinko 25–34 m. amžiaus grupę. Likęs ketvirtadalis respondentų pasiskirstė vyresnėse amžiaus grupėse.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos jaunuoliai supranta, jog norint su mažesniu kasmėnesiniu indėliu lengvai pasiruošti senatvei, tą daryti pradėti reikėtų kuo anksčiau. Tačiau, nors jų nuostatos sveikintinos, praktikoje jie visgi elgiasi kitaip ir finansiškai saugiai senatvei nesiruošia pagrįsdami tai tuo, kad neva pensija dar toli.

Veiksmai turėtų atitikti mąstymą

Tyrimo metu aiškintasi ir kokiems tikslams 18–29 metų amžiaus respondentai norėtų nukreipti savo lėšas senatvėje. Daugiausia respondentų – net du penktadaliai – teigė, jog dėl finansinių sunkumų pensijoje jiems sudėtingiausia būtų atsisakyti kelionių. Dar 21 proc. labiausiai nenorėtų atsisakyti įvairiausių hobių – daugiausia iš visų amžiaus grupių.

Su tuo susiję ir atsakymai į klausimą, kokio dydžio suma, lyginant su šiandienos pajamomis, būtų pakankama, norint senatvėje finansų atžvilgiu jaustis saugiai. Didžiausia dalis jaunuolių – beveik ketvirtadalis – senatvėje norėtų gauti daugiau nei 80 proc. dabartinių pajamų, penktadalis – 71–80 proc. dabartinių pajamų siekiančią pensiją.

„Jaunimo norai senatvei atitinka finansines rekomendacijas – siekiant išlaikyti panašų gyvenimo lygmenį, neatsisakant savo hobių, kelionių ir kitų malonių veiklų, reikėtų užsitikrinti bent 70–80 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją. Tačiau jei valstybinės pensijos situacija išliks panaši į dabartinę pirmosios pakopos pensija ateityje turėtų sudaryti vos apie pusę šio dydžio – tik 30–40 proc. dabartinių pajamų“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

L. Načajienė pastebi, kad apklausoje vyresni respondentai išreiškė panašias nuostatas pensijos dydžio atžvilgiu. Tačiau jaunimas, pasak pašnekovės, turi vieną pranašumą prieš kitas amžiaus grupes.

„Pasiekti jaunimo norimo dydžio pensiją potencialiai gali padėti investavimas antroje ir trečioje pakopose. Pradėjus tą daryti anksti net ir su palyginti nedidelėmis įmokomis norimo dydžio pensiją pasiekti paprastai būna kur kas lengviau. O net jei konkretūs skaičiavimai, kokių įmokų reikėtų norint gauti siekiamą pensiją, dar neatlikti, nedidelės įmokos į pensijų fondus vis tiek gali padėti užsitikrinti santaupų bazę ir ateityje nereikės kaupimo pradėti nuo nulio“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Pensijų ekspertė šiuos teiginius pailiustruoja pavyzdžiu. Jeigu asmuo gauna 1 tūkst. eurų atlyginimą „į rankas“ ir būdamas 25 metų amžiaus pradeda kaupti antros pakopos pensijų fonde, kas mėnesį investuodamas po 3 proc. savo atlyginimo, tikėtina, kad jis bus sukaupęs apie 157 tūkst. eurų.

„Jeigu tokį patį atlyginimą gaunantis ir tokią pačią jo dalį kas mėnesį investuojantis asmuo pradeda kaupti vos penkeriais metais vėliau, t. y. būdamas trisdešimties, prognozuojama, kad jis antros pakopos pensijų fonde sukaups 50 tūkst. eurų mažiau – apie 106 tūkst. eurų. Todėl amžius, kada pradedama kaupti, ne ką mažiau svarbus nei investuojamų įmokų dydis. Žinoma, kaupiant pensijų fonduose investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, todėl visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką“, – pasakoja L. Načajienė.

Apklausą 2021 m. lapkričio mėn. atliko Latvijos tyrimų agentūra „Norstat“, apklausdama po 1000 18–74 m. amžiaus respondentų kiekvienoje Baltijos šalyje.

Apie UAB „Luminor investicijų valdymas“

Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais (imtinai) pagal valdomą II pakopos pensijų fondų turtą UAB „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,0 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias II pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą III pakopos pensijų fondo turtą įmonė užėmė pirmą vietą rinkoje ir turėjo 37 proc. III pakopos pensijų fondų rinkos dalies.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „coagency“

Parašykite komentarą