Dvidešimt septynerius metus veikianti statybinių metalo konstrukcijų gamybos įmonė „Kauno pramontažas“ bebaigia modernizuoti gamybos procesus. Bendrovė įsigijo naują įrangą, tam iš dalies finansavimą teikė Europos Sąjunga pagal vieną populiariausių LVPA administruojamų priemonių „Eco-inovacijos LT+“. Nors aplinkiniai gąsdino, kad sulaukus paramos laukia daug dokumentacijos ar administracinio darbo, bendrovės projektų vadovas Vytautas Brazys teigia, kad ES investicijos atnešė daug naudos, o didžiausių pastangų pareikalavo visai ne dokumentų priežiūra. Pašnekovas dalijasi patirtimi, kaip įmonei pavyko sklandžiai įgyvendinti trumpiau nei metus trukusį tvariųjų technologijų projektą.
Investicijos į ekoinovacijas: būti traukinio gale ar priekyje?
„Eco-inovacijos LT+“ yra viena populiariausių LVPA administruojamų ES investicinių priemonių. LVPA fiksuoja, kad iš viso 2014–2020 metų finansiniu periodu pagal tris iki šiol skelbtus šios priemonės kvietimus sulaukė 172 paraiškų, kuriomis buvo prašoma 98 mln. Eur. Pasirašytos iki šiol yra 124 sutartys su projektų vykdytojais. Skirtas ES finansavimas sudaro 62,8 mln. Eur. Kauno apskrityje įgyvendinami 35 projektai, jiems skirtas finansavimas sudaro 19,5 mln. Eur.
„Įmonės, dvejojančios, ar dabar tinkamas laikas investuoti į aplinkosaugines technologijas, rizikuoja atsidurti greitai judančio traukinio gale. Šis traukinys nebuvo sustojęs nė per pasaulinę koronaviruso pandemiją. Žaliasis kursas ar žaliąją ekonomiką skatinantys sprendimai yra Europos Komisijos darbotvarkės prioritetai. Savo ruožtu įmonės, bendradarbiaujančios su LVPA ir investuojančios į ekoinovacijas, siekia konkurencinio pranašumo ekonominiu atžvilgiu. Įdiegusios modernius sprendimus, jos taip pat pasilengvina mokesčių naštą ir koja kojon žengia aplinkosaugos skatinimo kryptimi, kuria dabar juda visas pasaulis“, – pabrėžia A. Pautienius-Želvys.
Šiuo metu paskelbtas ketvirtasis kvietimas teikti paraiškas pagal „Eco-inovacijos LT+“ priemonę. Norintiems diegti ekoinovacijas ir įsigyti naują įrangą tai – paskutinė galimybė spėti į 2014–2020 metų ES finansinį periodą.
Planuoja 70 proc. didesnį gamybos pralaidumą
Bendrovės „Kauno pramontažas“ ilgalaikiai tikslai atnaujinti gamybos procesus sutapo su Europos Sąjungos lūkesčiais skatinti bendroves žengti Žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos keliu bei diegti darniąsias technologijas. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įmonės atstovai kreipėsi į LVPA dėl bendradarbiavimo siekiant ES paramos ir įgyvendinant projektą.
„Pardavėme dalį įmonės nekilnojamojo turto, kraustėmės į kitas patalpas. Taigi turėjome lėšų naujoms investicijoms ir nusprendėme už jas atnaujinti įrangą. Užsiimame ne tik statybinių metalo konstrukcijų gamyba, bet ir jų montavimu, tad atlikdami darbus matydavome vietas, kur dar galime pagerinti kokybę. Visgi mūsų galimybes tobulėti visuomet ribodavo įranga“, – pasakoja V. Brazys.
Projekto „UAB „Kauno pramontažas eko-modernizacija“ projekto išlaidų suma siekia daugiau nei 565 tūkst. Eur, o ES finansavimas sudaro 254 tūkst. Eur. Už šias lėšas bendrovė atnaujino pagrindinę įrangą. Taip pat įsigijo naują šratavimo mašiną, paruošiančią reikiamos kokybės antikorozinę metalo gaminių dangą. Įsigijo ir CNC plazminio pjovimo stakles metalui pjauti bei atsisakė prieš tai naudotų dujinių staklių, taip pat įsigijo naują dažymo liniją.
V. Brazys pasakoja, kad nuo idėjos pateikimo LVPA, jos vertinimo, iki projekto įgyvendinimo praėjo metai su puse. Derybos su tiekėjais dėl įrangos ir jos pirkimas bendrovei pareikalavo daugiausiai pastangų ir laiko. Šratavimo mašiną „Kauno pramontažas“ įsigijo iš lietuvių gamintojo. Likusi įranga – amerikiečių gamybos.
„Naujoji įranga dar nedirba pilnu pajėgumu, nes ir visos įmonės gamybos apkrovimas šiuo momentu siekia apie 60 proc. Prie to daug prisidėjo pandemija, dėl kurios užsakovai atšaukė ne vieną suplanuotą užsakymą. Dabartinės ekonominės situacijos pavyzdys – 2019-aisiais per pirmąjį pusmetį uždirbome apie 200 tūkst. Eur siekiantį pelną, o šiemet, po pirmojo pusmečio, skaičiuojame, galima sakyti, analogišką nuostolį“, – kalba V. Brazys.
Tačiau bendrovės atstovas įsitikinęs, kad tokia padėtis neužsitęs, ir investicijos netruks duoti rezultatų, juo labiau kad partneriai jau įvertino atnaujintų gaminių kokybę. „Sakyčiau, kad atlikome labai tikslią ir savalaikę investiciją kaip tik ten, kur mums ir reikėjo. Mūsų skaičiavimai rodo, kad dėl investicijų į modernizaciją ateityje įmonės gamybos pralaidumas turėtų didėti apie 70 proc.“, – pastebi V. Brazys.
Galingesnės technologijos padeda sutaupyti
Nors įmonė įsigijo galingesnę įrangą, ekotechnologijos leidžia sunaudoti mažiau elektros energijos ir taip taupyti išlaidas. V. Brazys skaičiuoja, kad bendrovės mokesčiai už elektros energiją dabar yra apie 45 proc. mažesni.
„Atsisakėme dujinių pjovimo aparatų ir visiškai nebenaudojame dujų. Pakeitę dažymo liniją sunaudojame beveik trečdaliu mažiau skiediklio, kuris yra nuodinga cheminė medžiaga. Dėl to ceche pagerėjo oro kokybė“, – pažymi V. Brazys.
Pagaminamą produkciją kauniečių įmonė iki šiol tiekė tik Lietuvos užsakovams. Tačiau atnaujinus gamybą bei patobulinus gaminius buvo nuspręsta ieškoti eksporto rinkų. Pirmąjį užsakymą „Kauno pramontažas“ išsiuntė į Švediją ir jau sulaukė teigiamo grįžtamojo ryšio.
Galiausiai pasiekimu bendrovė vadina ir darbuotojų palaikymą įgyvendinant pokyčius. Dar prieš imantis modernizacijos įmonė darbuotojus patikino, kad dėl to, jog keičiama įranga, nebus atleistas nė vienas darbuotojas iš 41 įmonėje esančio. V. Brazio manymu, tai padėjo pelnyti darbuotojų pritarimą naujovėms, o projektą padėjo įgyvendinti ir idėją palaikė visi įmonės darbuotojai, įskaitant ir administracijos ar apskaitos skyrių darbuotojus.
„Įgyvendindami modernizacijos projektą papildomai į įmonę priėmėme 4 jaunus ir motyvuotus žmones. Esu įsitikinęs, kad naujos technologijos ir faktas, jog įmonė modernizuoja procesus, padėjo mums pritraukti šiuos darbuotojus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Šiuo metu LVPA įgyvendina ketvirtąjį kvietimą pagal ES priemonę „Eco-inovacijos LT+“, kuris pasibaigs liepos 27 dieną.
Pranešimą paskelbė: Monika Visockytė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra