Kauno pramonininkai stiprina dialogą su miesto valdžia

Artėjant savivaldos rinkimams, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija pradeda susitikimų ciklą su Kauno miesto vadovais. „Kauniečiai sukuria apie 20 procentų šalies pramonės produkcijos. Asociacijos įmonėse dirba apie 16 tūkstančių darbuotojų. Jie yra ne tik rinkėjai, bet ir vieni didžiausių mokesčių mokėtojų. Nuo to, kaip sekasi mūsų įmonėms, nuo to, kiek uždirba kiekvienas iš darbuotojų, priklauso, kiek mokesčių pateks į miesto biudžetą. Tai didžiulė jėga”, – sako asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius. „Artėjantys savivaldybių rinkimai didina įtampą miesto Taryboje, priimti sprendimus darosi vis sudėtingiau. Kai kurie politikai ne tik nebenori prisiimti atsakomybės, bet ir trukdo tiems, kurie tos atsakomybės nesibaimina”, – sakė su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos nariais susitikęs Kauno meras Andrius Kupčinskas. Miesto biudžetas šiemet sudaro apie 703 mln. Lt. Palyginti su pernai, jis sumažėjo apie 110 milijonų. „Būdavo dienų, kai per dieną į biudžetą įkrisdavo trys, penki ar dešimt tūkstančių litų. Dabar būna dienų, kai gauname ir po 100 tūkstančių”, – su santūriu optimizmu kalbėjo meras. Gyventojų pajamų mokesčio surenkama vos 1 proc. mažiau nei numatyta biudžete, pernai šis atsilikimas siekė ir 15-19 proc. Neseniai Kaunas gavo 38,9 mln. Lt dotaciją iš Finansų ministerijos. Apie 180 milijonų litų tikimasi gauti iš ES fondų – apie 50 mln. Lt arenos statybai, apie 30 mln. Lt – gatvių remontui. IŠ ES lėšų rengiamasi pradėti Tautos namų – kultūros rūmų ir trijų poliklinikų renovaciją ir kt. Baigiamas Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninis projektas. Apšiurę Laisvės alėjos pastatai, apskrities funkcijų perdavimas savivaldybei, menka piliečių iniciatyva, viešos ir privačios partnerystės būtinybė, valdininkų nekompetencija, konkrečių įmonių problemos, ypač rengiant detaliuosius planus – tokios buvo pagrindinės pokalbio temos. Meras apgailestavo, kad teisės aktai neleidžia griežčiau drausminti apleistų, netvarkomų Laisvės alėjos pastatų savininkų. „Reikia dviejų ar trijų įspėjimų, kad galėtume jiems skirti 500 litų baudą, kurią jie dar apskundžia teismui. Ir tokią menką baudą galima skirti tik tuo atveju, jei pastatas kelia grėsmę praeiviams. Jeigu jos nėra, vien už tai, kad pastatas apšiuręs, neremontuojamas, ir šios baudos skirti negalime. Tokie teisės aktai. Mėginau inicijuoti įstatymo pataisas, tačiau Aplinkos ministerija tokios iniciatyvos nepalaikė”, – apgailestavo meras. Asociacijos prezidiumo narys Zenonas Skibiniauskas pasiūlė miesto valdžios atstovams aktyviau telkti kauniečius, inicijuoti bendrą veiklą konkrečiam tikslui.‘Pavyzdžiui, negi Gedimino gatvėje veikiančios firmos, kavinukės, įstaigos nesutiktų kartu susidėti pinigų ir sutvarkyti šaligatvius, o už tai joms būtų leista, sakykim, metus statyti automobilius toje gatvėje nemokamai? Dabar nėra operatoriaus, šeimininko, kuris tai inicijuotų.” Kauno meras priminė neseniai su panašia idėja aplankęs ties „Trimis berželiais” Taikos pr. įsikūrusias parduovėles ir įstaigas, kad bendromis pastangomis būtų sutvarkyta visiems reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau niekas nepanoro to daryti. „Viešosios ir privačios partnerystės projektai Lietuvoje kol kas neveikia. Investicijų ir kituose įstatymuose tokia galimybė atsirado, Vyriausybės nutarime patvirtintos šešios veiklos sritys, tačiau, kiek žinau, Finansų ministerija nepatvirtina finansinio modelio”, – aiškino Kauno meras. Šios partnerystės esmė – investicijų pritraukimas viešųjų paslaugų plėtrai ir jų vykdymo perdavimas privačiam verslui. Pagal Vyriausybės programą 2010-2011 m. į šalies ekonomiką per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės programas ketinama pritraukti apie 7,4 milijardo litų. Atsakydamas į įmonių vadovus klausimus apie tai, kaip perduodamos likviduojamų apskričių funkcijos, meras pabrėžė, kad perimant funkcijas apskričių administracijų darbuotojų priimti neketinama. Ar savivaldybės galės disponuoti žeme – kol kas nežinia. Buvęs apskrities viršininko administracijos pastatas, neoficialiomis žiniomis, pažadėtas perduoti Vytauto Didžiojo universitetui. Meras pasiūlė pramonininkams nupūsti dulkes nuo strateginių dvimiesčio projektų. Tarp jų yra nemaža Kauno plėtrai ir investicijoms reikšmingų idėjų. Kitas pramonininkų pokalbis su Kauno meru A.Kupčinsku numatytas rudenį. Iki tol asociacijos nariai ketina susitikti su miesto vicemerais.