Studijos

Karjeros konsultantas įvardija, kokias specialybes renkasi šiuolaikiniai moksleiviai

Nors atrodo, kad stojimas į aukštąsias mokyklas prasidės dar negreitai, iki to – puikus metas moksleiviams dar kartą pasitikrinti pasirinktą specialybę, apgalvoti, ar jų asmeninės savybės ir įgūdžiai atlieps pasirinktą profesiją. Atsakymo į vieną iš pagrindinių gyvenimo klausimų „kokią specialybę pasirinkti?“ pagrindai, anot ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultanto Lauryno Puidoko, turi būti padėti jau darželyje, o vienuoliktoje–dvyliktoje klasėje pasirinkimą reikia tikrinti.

Su Laurynu kalbamės apie šiandienos moksleivių karjeros pasirinkimus, daromas klaidas bei motyvacijos stoką.

Laurynai, jūs jau daugelį metų konsultuojate moksleivius karjeros temomis. Koks klausimas dažniausiai kyla moksleiviams, planuojantiems savo mokslus ir karjerą?

Klausimas labai priklauso nuo paties moksleivio. Galėčiau išskirti tris mokinių grupes. Konsultuotis ateina tie, kurie dar visiškai nežino savo ateities kelio, tie, kurie nori pasitikrinti, ar pasirinkta specialybė jiems tiks, ir tie, kurie neturi gebėjimų savarankiškai priimti sprendimus.

O kokius klausimus dažniausiai užduodate dvejojantiems arba nežinantiems, ką pasirinkti?

Geriausiai tokioje situacijoje padeda dedukcinis metodas – klausimas „kuo tu tikrai nenori būti?“. Taip pat atkreipiu moksleivio dėmesį į tai, kas jam nesiseka, kokie dalykai nepatinka. Įdomu tai, kad netgi tie, kurie iš pradžių sakosi visiškai nežinantys, giliai pasąmonėje turi gan tikslų atsakymą, tiesiog pateikdamas klausimus jiems padedu jį atrasti. Dėl savo pasirinkimo dvejojantiems moksleiviams užduodu daug klausimų, prasidedančių žodžiu „kodėl?“. Kodėl tu galvoji apie šią specialybę? Kodėl ji tau atrodo įdomi? Ar jauti, kad su specialybe susijusios temos tave įtraukia taip, kad prarandi laiko nuovoką. Iš esmės moksleivio vedimas į jo paties atsakymą remiasi trimis dedamosiomis: siekiu išsiaiškinti jo domėjimosi lygį konkrečia tema, reikiamų įgūdžių įvertinimu bei pritaikomumu realiame gyvenime ateityje.

Kada, jūsų nuomone, moksleivis jau turi pradėti planuoti savo karjerą ir kokie turėtų būti pradiniai jo žingsniai sėkmingos karjeros link?

Mano nuomone, karjerą reikėtų planuoti jau nuo pat darželio ir per žaidimus mažylius supažindinti su profesijomis. Penktų–dešimtų klasių vaikus tėvai gali nuvesti į atitinkamus būrelius, klubus, galbūt netgi paskatinti prisijungti prie tam tikrų savanorystės veiklų. Tai ne tik padeda išsamiau pažinti profesines sritis, bet ir ugdo gilesnę vaiko savivoką. Aktyvūs karjeros pasirinkimo veiksmai turėtų būti daromi vienuoliktoje–dvyliktoje klasėse, kai prie profesijų ir savęs pažinimo dar galima įtraukti ir praktinius veiksmus. Tuomet moksleivis įgauna dar daugiau planavimo įgūdžių.  Netgi tas pats korepetavimas jau yra priskiriamas prie proaktyvių veiksmų, nes moksleivis taip stiprina įgūdžius, reikalingus jo ateities specialybei. Tai puikus metas lankyti universitetų organizuojamus karjeros renginius. Tarkime, ISM universitetas kiekvieną rudenį supažindina moksleivius su galimomis specialybėmis renginyje „Ką dirba ateities profesionalai?“ lapkričio pabaigoje. Čia aktualiausią informaciją galima išgirsti tiesiai iš dėstytojų, alumnų bei konkrečią programą jau baigusių žmonių. Taip moksleiviai gali labai paprastai „pasimatuoti“ savo ateities specialybę.

Taip atrodytų tobuloje realybėje. Bet ar iš tiesų moksleiviai kryptingai planuoja savo karjerą?

Galiu pasakyti, kad retas kuris eina kryptingai. Dėl to labai apmaudu, nes nuosaikus planavimas renkantis ateities specialybę duotų itin gerų rezultatų. Dažniausiai tai padaryti trukdo nepakankama moksleivių motyvacija ir nesupratimas, kam viso to reikia.

Kaip būtų galima padidinti mokinių motyvaciją?

Vienintelis būdas – aktualizuoti problemą ir kalbėtis. Moksleiviai dažnai nesupranta pasirinkimo rimtumo. Jie girdi istorijas apie tai, jog kažkas metė studijas, ir pradeda manyti, kad tai labai natūralus ir paprastas dalykas. Tačiau taip toli gražu nėra. Sąmoningas ir gerai pasvertas studijų bei karjeros pasirinkimas taip pat yra ir laiko investicija. Nesakau, kad reikia bijoti suklysti, tačiau rimtai apsvarstyti ir įsivertinti savo ateities pasirinkimą yra būtina.

Kaip manote, ko iš ateities profesijų tikisi šiandieniniai moksleiviai?

Pastaraisiais metais pastebėjau kismą, kadangi konsultuoju vis daugiau Z kartos atstovų. Dar prieš trejus metus dažniausias su ateities profesija susijęs lūkestis buvo uždirbti kuo daugiau pinigų, o šiandieniniai moksleiviai jau žvelgia kitaip, finansinis aspektas jų planuose neužima pirmos vietos. Jie svajoja apie profesijas, kurios darytų teigiamą poveikį visuomenei ir gamtai. Jei planuoja tapti verslininkais, jie nori kurti tvarų verslą. Jeigu ateityje galvoja jungtis prie organizacijos, jiems rūpi, kad ta organizacija būtų socialiai atsakinga. Jiems vis svarbesnis emocinis pasitenkinimas karjera, ir ši tendencija vis labiau ryškėja.

Apie kokias konkrečiai specialybes šiandien svarsto moksleiviai?

Kaip ir kasmet, specialybių ratas išlieka labai platus. Pastebiu, kad daugėja žmonių, kurie renkasi vadybos ir verslo kryptį ne dėl asmeninės ambicijos, bet, kaip jau minėjau anksčiau, dėl galimybės kurti tvarų verslą ar skatinti įmonės socialinę atsakomybę. Pavyzdžiui, anksčiau moksleiviai norėjo studijuoti politiką dėl konkrečios svajonės tapti, tarkime, ambasadoriumi. Dabar jie renkasi platesnį išsilavinimą suteikiančias ir didesnį teigiamą poveikį visuomenei daryti leidžiančias ekonomikos ir politikos studijas. Dar pastebiu, kad šiandieniai moksleiviai ieško profesijų, leisiančių jiems dirbti laisvai samdomą darbą. Tai, mano nuomone, šios kartos ypatybė.

Kokių savybių turintiems moksleiviams patariate peržiūrėti ekonomikos, verslo ir vadybos programas?

Verslo krypties studijas dažniausiai renkasi labai verslūs moksleiviai, iš prigimties žinantys, kaip efektyvinti, optimizuoti procesus. Studijos iš prigimties versliems moksleiviams suteikia specifinių žinių ir leidžia formalizuoti savo idėjas, suteikia joms formą. Jiems studijos yra savo laiko investicija į ateities verslo augimą. Pavyzdžiui, ISM Verslumo ir inovacijų programos studentai projektus kuria nuo pat pirmo kurso. Čia jiems suteikiama galimybė išbandyti savo idėjas realybėje, konsultuojant aukščiausio lygio specialistams iš Lietuvos ir netgi iš Silicio slėnio.

Vadybos studijos labai tinka ryškių lyderio savybių turintiems žmonėms. Tiems, kurie aplink save lengvai suburia kitus, kurių klausosi, kuriems lengva organizuoti ir valdyti procesus. Jiems sunkiau yra paklusti ar atlikti fragmentiškas užduotis nematant bendro vaizdo.

Ekonomikos studijos bus prie širdies moksleiviams, norintiems gauti labai platų išsilavinimą ir suprasti, kaip veikia pasaulis bei rinkos. Ekonomika tinka ir tiems, kurie trokšta mokytis, logiškiems, analitiškiems, pasvertus sprendimus mėgstantiems priimti žmonėms. Šioje vietoje dar galima pagalvoti ir apie tai, kokią ekonomikos kryptį pasirinkti. Jeigu maga geriau suvokti, kaip politika sąveikauja su ekonomika, tuomet vertėtų kibti į ekonomikos ir politikos studijas. Jei norisi daugiau aiškumo, labiau suprasti duomenų valdybą, dirbtinio intelekto veikimą, galima rinktis ekonomikos ir duomenų analitikos kryptį.

Kaip manote, kokios specialybės bus paklausiausios ateityje?

Reikia galvoti apie specialybes, kurių negali pakeisti dirbtinis intelektas. Tai profesijos, kuriose nėra viskas labai struktūrizuota, kur reikia daugiau kūrybiškumo ir gebėjimo bendrauti su žmonėmis. Taip pat tai profesijos, susijusios su globalių iššūkių sprendimu. Neprašausite pasirinkę tiek vadybos, tiek verslo, tiek ekonomikos studijas.

Ar jums pačiam buvo lengva pasirinkti profesiją?

Taip, man buvo labai lengva. Aš žinojau, kad noriu gauti pačią plačiausią specialybę Lietuvoje, tad pasirinkau ekonomikos ir politikos studijas.

Pranešimą paskelbė: Monika Visockytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą