Sveikata

Kardiologė: Širdies infarktą paankstina pokyčiai, kurie nesukelia skausmo

Saugojosi koronaviruso, bet neapsigynė nuo infarkto.  Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje miršta žmonės. Pandemija dar kartą įrodė, kaip svarbu laiku pasitikrinti sveikatą ir vengti rizikos veiksnių, nes širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali išgelbėti nuo ankstyvos mirties.

Gydytoja kardiologė Milda Kovaitė apgailestavo, kad dėl pandemijos žmonės linkę kreiptis pagalbos gerokai vėliau, o konsultuojant nuotoliniu būdu neįmanoma nustatyti visų rizikos veiksnių.

  • Kaip dažnai infarktas būna koronarinės ligos pirmas simptomas?
  • Infarktas – tai negrįžtamas širdies raumens dalies pažeidimas, kurio priežastis yra sutrikusi kraujotaka. Spaudimo, deginimo jausmas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio, dusulys, vėmimas, prakaitavimas, mirties baimė  – yra ne vienas požymis, keliantis įtarimą dėl infarkto.

Miokardo infarktas neretai būna pirmas simptomas, pranešantis apie reikšmingus pokyčius kraujagyslėse, tuomet dažnai jau tenka  gelbėti nukentėjusiojo gyvybę.

 Problema yra tai, kad daugeliu atvejų pradiniai kraujagyslių pakitimai nejuntami ir nepasireiškia jokiais simptomais. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad  net iki 60 procentų vyrų  miokardo infarktas yra pirmas širdies kraujagyslių ligos požymis. Vadinasi, daugiau nei pusė nuo infarkto nukentėjusių vyrų tai, kad serga, sužino tik atsidūrę ligoninėje.

Koronarinė širdies liga nepasigaili ir moterų, tačiau miokardo infarktas kaip pirmas signalas moterims būna rečiau – apie 40 procentų.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra  siejamos su neracionalia mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.

Neretai pakilus kraujospūdžiui, žmogus neįtaria, kad serga. Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ar  didesnis gliukozės kiekis kraujyje  taip pat aptinkamas tik atlikus laboratorinį tyrimą

Nuo 2005-ųjų Lietuvoje taikoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Nors tai puiki galimybė laiku išaiškinti gresiantį pavojų sirgti lėtinėmis ligomis, tačiau pandemija gerokai apsunkino sveikatos patikrą.

Sveiku save laikantis keturiasdešimtmetis nebūtinai yra sveikas. Padidėjęs blogojo cholesterolio, taip pat cukraus kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris – apie tai jis neretai sužino tik ištikus miokardo infarktui, insultui ar nustačius širdies nepakankamumą.

Kadangi dėl šių pokyčių nieko neskauda, žmogus gali net neįtarti, kad jam gresia širdies ir kraujagyslių ligos.

Pandemija atskleidė ir dar vieną tendenciją – bendraujant su nukentėjusiais neretai paaiškėja, kad  ne vienas jų prastai jautėsi, bet  ilgai delsė kreiptis į medikus. Laiku patekęs pas gydytoją žmogus galbūt būtų išvengęs infarkto.

Neabejoju, kad gali padaugėti „praleistų“ infarktų, nes blogėjant epidemiologinei situacijai žmonės neįvertina pavojaus gyvybei ir delsia kreiptis į medikus.

  • Ar dėl pandemijos galėjo atsirasti daugiau infarktų?
  • Karantinas ir jo suvaržymai neprisidėjo prie kraujagyslių sveikatos. Antsvoris,  nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, psichologinis stresas ir nerimas dėl ateities – pandemija sustiprino šių rizikos veiksnių poveikį.

 Neseniai  vykusiame Europos kardiologų kongrese buvo apie tai daug diskutuota. Išvados mažai guodžiančios, nors per karantiną žmonės turėjo kur kas daugiau laisvo laiko, bet tai neprisidėjo prie geresnės sveikatos.

Tik mažai daliai gyventojų pavyko peržiūrėti savo įpročius ir juos pakeisti į sveikesnius, o didžiosios dalies gyventojų gyvensena ir įpročiai pasikeitė į blogąją pusę –  kaip atsisėsdavo prie nuotolinio darbo, taip ir nesugebėdavo pakilti nuo kėdės iki išnaktų.

Dažni užkandžiavimai, riebus ir sotus maistas, pagunda išlenkti stiklą vyno ar dar ko nors stipresnio – tai lėmė papildomus kilogramus, kurių sunku atsikratyti. Yra žmonių, kurie per pandemiją priaugo po 3-5 kilogramus, o kai kas – net 10 kilogramų.

Nors daug kas skundėsi, kad per karantiną buvome uždaryti, neveikė sporto klubai, bet dažnai pacientams primenu, kad „lauko“ niekas neuždarė. Galėjome eiti  sportuoti gryname ore be apribojimų – juk laukų, miškų, pievų mums niekas nebuvo uždaręs, tik buvo patariama vengti susibūrimų.

  • Ar žmogus gali įtarti, kada kyla pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?
  • Dar niekam nepavyko konsultuojant telefonu pasakyti, koks yra paciento kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje, koks jo „blogasis“ cholesterolis.

Būtų neblogai, jei kiekvienoje šeimoje atsirastų kraujospūdžio matavimo aparatas. Nustačius arterinę hipertenziją, Europos kardiologų draugija rekomenduoja įteikti pacientui ir receptą įsigyti tokiam aparatui. Bet tai tik pasiūlymai, o realybėje kol kas kraujospūdžio matavimo aparatų niekas nekompensuoja.

Tačiau kai kurių rizikos veiksnių nereikia matuoti – žmogus galėtų pats mesti rūkyti, mažinti patiekalų porcijas ir tokiu būdu reguliuoti kūno svorį, stengtis maitintis sveikiau. Kai kuriais atvejais ištiesti pagalbos ranką turi ir specialistai, patariantys, kaip ugdyti naujus įpročius.

 Daugiau judėti ragina ir kardiologai. Europos kardiologų draugijos rekomendacija – tai 150-300 minučių per savaitę reguliaraus vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, tai galėtų būti greitas pasivaikščiojimas kasdien bent po 30-60 minučių. Taip pat patariama bent dukart per savaitę treniruoti kūno raumenis.

 

  • Kiek mityba gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos?
  • Mityba yra svarbus veiksnys, įtakojantis širdies ir kraujagyslių sveikatą. Nors mityba turi mažai įtakos padidėjusiai blogojo cholesterolio koncentracijai kraujyje, tačiau laikantis sveikos mitybos principų galima gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, taip pat sureguliuoti sutrikusią medžiagų apykaitą, dėl kurios sutrikimų atsiranda nutukimas, cukrinis diabetas.

Būtina riboti druską. Didelės apimties mokslinė studija įrodė, kad druskos vartojimas yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir didesniu bendruoju mirtingumu.  Tai reiškia, kad su maistu gaunamas mažesnis kiekis druskos lemia didesnį išgyvenamumą ir sukelia mažesnį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Reikėtų vengti gyvūninės kilmės riebalų (grietinės, sviesto, taukų, riebių pieno produktų, nenaudoti majonezo) ir keisti juos augalinės kilmės aliejais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.

 Europos kardiologai ne veltui rekomenduoja Viduržemio jūros regiono dietą. Joje gausu alyvuogių aliejaus, turinčio vieną stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolį.

Moksliškai įrodytą teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai turi ir kitos augalinės medžiagos, pasižyminčios stipriu antioksidaciniu poveikiu, tai   kraujotaką gerinantis plikasis viršūklis, kraujagyslių sieneles  stiprinantis lauramedžio lapų ekstraktas.

 – Daugelis žmonių nenori vartoti vaistų. Ar yra natūralių priemonių, apsaugančių širdį ir kraujagysles?

Jei norime turėti sveiką širdį, turime praturtinti ir tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų atsargas organizme. Bet rinkimės profilaktines priemones, kurių veiksmingumas yra moksliškai įrodytas.

Trombų susidarymo pavojų gali mažinti natūralūs fermentai. Nuo infarkto gelbsti tokios augalinės medžiagos, kurių yra gausu tradicinėje japonų mityboje, pavyzdžiui, natokinazė, kuri aptinkama specialiu būdu fermentuotose sojų pupelėse.

Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurių išvados rodo – natokinazė ne tik tirpdo susidariusius „senus“ krešulius, bet ir  padeda pačiam organizmui geriau tirpdyti krešulius, nes  aktyvuoja trombus tirpdančią sistemą ir neleidžia susidaryti naujiems trombams.

Vartojant statinus (vaistus nuo padidėjusios cholesterolio) yra naudinga kartu vartoti natokinazę kaip papildomą profilaktinę priemonę nuo trombų.

Jei cholesterolio rodiklis yra padidėjęs, o žmogus neserga cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funcijos nepakankamumu ar arterosklerozinės kilmės širdies ir kraujagyslių liga, gali pakakti ir natokinazės derinio su monakolinu K, kuris gaunamas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių.

Šis biologiškai aktyvus junginys gali iki 20 procentų  sumažinti blogojo cholesterolio koncentraciją.

Monakolino K veikimas panašus kaip vaistų statinų, tik jo mažesnė koncentracija, todėl mažiau šalutinių poveikių. Ši augalinė medžiaga vertinama kaip tarpinė grandis tarp vaistų ir maisto papildų. Natokinazės ir monakolino K  derinys gali būti papildytas širdies veiklai svarbiu kofermentu Q10 bei augaliniais ekstraktais, kurie naudingi kraujotakai ir kraujagyslėms.

 Yra vilties, kad laiku susigriebus galima keleriems metams, o gal net dešimtmečiui atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas. Nors savo biologinio amžiaus negalime pakeisti, bet įmanoma išsaugoti sveikas kraujagysles iki senatvės. Nors laiko suvaldyti negalime, tačiau kraujotakos ir cholesterolio kontrolė didžiąja dalimi priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimų. Vadinasi, atėjo metas veikti.

Pranešimą paskelbė: Kęstutis Isakas, UNITED AGENTS

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Sorel Mac Hill Chukka Men's Waterproof Black/Dark Moss 42
 
EMU Australia Wallaby Sequin Deep Pink 27
 
EMU Australia Toddle Deep Pink 18M+

Parašykite komentarą