Karantinas įrodė – fizinių parduotuvių, siekiant išlikti prekybos rinkoje, nebeužtenka. Verslininkai tvirtina, kad be prekių asortimento perkėlimo į elektroninę erdvę, būtina aktyviai ieškoti unikalių komunikacijos būdų. Kaip verslams karantino metu sekėsi keltis į e. prekybą, suvaldyti prekių tiekimo grandines ir kokios pamokos buvo išmoktos, kalbėjosi „Verslios Lietuvos“ inicijuotos tiesioginės transliacijos dalyviai.
Kova dėl vartotojų dėmesio
Mangirdo Beniušio, „Eneba“ skaitmeninės žaidimų parduotuvės komunikacijos vadovo teigimu, kone per naktį išaugus e. parduotuvių skaičiui, didžiausias iššūkis buvo atlaikyti konkurencinę kovą. „Nors karantino metu skaitmeninės pramogos susilaukė didžiulio vartotojų susidomėjimo ir mūsų pardavimai kilo net 40 proc., atsipalaiduoti negalėjome. Kaip, turbūt, visiems verslams, mums teko papildomai investuoti į reklamą, nes konkurentai lipo ant kulnų. Vienas iš pagrindinių sėkmės faktorių – tinkamai pasirinkta komunikacija, tad daug bendravome su nuomonės formuotojais, eksperimentavome ir ieškojome naujų rinkų, atsižvelgdami į pandemijos situaciją šalyje“, – sako jis.
Kalbant apie karantino metu padarytas klaidas, M. Beniušis teigia, kad įmonės veiklai labiausiai koją kišo atsarginio plano „B“ neturėjimas. Anot jo, iki karantino pradžios, „Eneba“ vykdė nuoseklią, aiškiai ir iš anksto sustyguotą komunikaciją, todėl prisipažįsta, kad prisitaikyti prie staigių pokyčių buvo sudėtingas uždavinys.
Svarbu užtikrinti visų procesų kokybę
Arūnas Vizickas, nepriklausomo pirkimo ir kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas, praėjusį laikotarpį vadina transformaciniu, tačiau – su streso elementais. Pasak jo, pandemijos įkarščio metu verslui svarbiausia buvo greitai atliepti rinkos pokyčius.
„Atlikti tyrimai rodo, kad net 69 proc. vartotojų tikrina prekes soc. tinkluose, „Google“ paieškos sistemoje ir kainų palyginimo portaluose, ieško įsigijusiųjų atsiliepimų. Tai tik patvirtinta, kad žmonės tampa vis labiau sąmoningi, raštingi ir nepatiki savo finansų pirmam pasitaikiusiam puslapiui internete“, – sako A. Vizickas.
Jo teigimu, ne ką mažiau svarbus etapas yra ir po prekės įsigijimo – vartotojai nori būti užtikrinti, kad prekei netikus, jie galės ją grąžinti, pakeisti kita ar atgauti pinigus. Iš šios ilgos apsipirkimo grandinės matoma, kad yra daugybė svarbių aspektų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
Pasak A. Vizicko, karantino metu dažnai patys gamintojai atidarinėjo vizualiai gražias, tačiau vartotojui nepatogias e. parduotuves, taip pat daugelis jų pamiršo ir apie prekių logistikos svarbą. Vis dėlto, nepriklausomo pirkimo ir kainų palyginimo portalo įkūrėjas pažymi, jog būta ir sėkmingų veiklos transformacijos pavyzdžių. Jis išskyrė automobilių nuomos įmonės sprendimą, kai karantino metu šalia automobilių skolinimosi buvo teikiama ir maisto tiekimo bei prekybos paslauga.
Tikslas – patekti į vartotojo akiratį
Anot „Pigu.lt“ prekybos centro internete komunikacijos vadovės Raimondos Strazdauskaitės, karantinas įrodė, kad siekiant užsitikrinti klientų srautą, prekybininkams būtina diversifikuoti pardavimų kanalus. Tik kovoje dėl pirkėjų dėmesio, laimėjo tie, kurie buvo investavę į savo prekinio ženklo žinomumą ir gerą reputaciją, nes dažnu atveju naujų e. parduotuvių pelną tiesiog „suvalgydavo“ rinkodaros biudžetas.
„Naujos e. parduotuvės dažnai susiduria su problema, kad nepakankamai investavus į prekinį ženklą, mažai žinomas vardas klientų galvose sėja abejonę dėl parduotuvės patikimumo“, – teigia ji. „Tikimybė, kad naujas klientas parduotuvėje pirks antrąkart siekia apie 20 proc., o kad pirks lojalus klientas – jau beveik 70 proc., tad natūralu, kad pasirinkusiems prisijungti prie e. prekybos platformų sprendimas daug greičiau pasiteisin“, – kalbėjo R. Strazdauskaitė. Pasak jos, būtent lojalių pirkėjų ir trūksta naujiems, prekybą internete pradėjusiems prekiniams ženklams.
R. Strazdauskaitės teigimu, įvairios po karantino vykdomos apklausos parodė, kad ypatingas vaidmuo teko ir daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė klientų aptarnavimas. „Klientų kreipinių srautams išaugus dešimčia kartų, kantrybę ugdėsi tiek klientai, tiek patys prekybininkai. Svarbų vaidmenį čia atliko klientų aptarnavimo centrai. Teko greitai ir lanksčiai planuoti resursus, samdyti naujus darbuotojus, ypatingai didelį dėmesį reikėjo skirti logistikos grandinei ir komunikacijos užtikrinimui“, – sakė „Pigu.lt“ komunikacijos vadovė.
Dar vienas iššūkis naujai susikūrusiai e. parduotuvei, anot diskusijos dalyvės, gali būti asortimento stoka. Klientas tikisi didelės pasiūlos vienoje vietoje, tad geresnes konkurencines pozicijas užima tie, kurie prekiauja prekybos centre internete. „Išvystyta prekybos platforma arba kitaip marketplace – puiki vieta mažiau žinomiems prekiniams ženklams pranešti apie save ir būti labiau pasiekiamiems vartotojui“, – sakė R. Strazdauskaitė. Tiesa, jungiantis prie kitos prekybos platfortmos, „Pigu.lt“ komunikacijos vadovės teigimu, svarbu „sužibėti“ nuo pat pradžių: „Antrąkart gero pirmo įspūdžio nepadarysite, tad labai svarbu pasiūlyti kuo platesnį savo prekių asortimentą, o ne tik jo mažą dalį, nepagailėti laiko ir tinkamai aprašyti prekes, pateikti patrauklias jų nuotraukas, papildomą informaciją apie gamintoją ar pan.“, – teigia ji.
Šia tiesiogine transliacija „Versli Lietuva“ užbaigė ciklą apie karantino metu išmoktas pamokas, tačiau toliau tęsia pagalbos verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“. Iniciatyvos duomenų bazėje – jau daugiau nei 1100 Lietuvoje veikiančių e. parduotuvių, kurioms teikiama „Verslios Lietuvos“ ir partnerių pagalba. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 110 verslo mentorių, kurie neatlygintai konsultuoja mažiau patyrusius e. komercijos klausimais. Iniciatyva vienija apie 25 verslo partnerius, kurie suteikia išskirtines nuolaidas ar nemokamas paslaugas, susijusias su verslo skaitmenizavimu.
Tiesioginę transliaciją apie karantino pamokas galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.
Pranešimą paskelbė: Jolita Mažeikienė, VšĮ „Versli Lietuva”