Koronaviruso pandemija supurtė tiek mažesnius, tiek didesnius verslus, o dalį jų privertė arba persiorientuoti bei skaitmenizuotis, arba nutraukti savo veiklą. Taip nutiko ir nedideliam šeimos verslui „Urban Food“, gaminančiam maisto miltelius. Išnaudoję skaitmenizacijos galimybes ir į pagalbą pasitelkę socialinius tinklus bei nuomonės formuotojus, inovatyvaus maisto kūrėjai išgelbėjo savo verslą ir surado raktą į pirkėjų širdis.
„Urban Food“ prekiauja funkciniais maisto produktais – uogų, daržovių, žolelių, sėklų milteliais ir jų mišiniais. Šie produktai yra sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais. Vos vienas šaukštelis tokių miltelių prilygsta 100 gramų realaus produkto, todėl kitaip jie dar vadinami „supermaistu“. Kadangi tai nėra pirmo būtinumo prekė, koronaviruso pandemija šio produkto gamintojus privertė rimtai pasukti galvas, kaip neprarasti klientų.
„Vienas iš didesnių iššūkių, su kuriuo susidūrėme koronaviruso metu – pirkėjai nebegalėjo eiti į fizines parduotuves, kuriose ir apžiūrėdavo mūsų produktus, išgirsdavo pardavėjų komentarus bei rekomendacijas. Prieš karantiną sparčiai plėtėme vietų, kuriose pardavinėjami mūsų produktai tinklą, tačiau turėjome sustoti. Žmonių srautas fizinėse parduotuvėse ženkliai sumažėjo, tad teko rimtai pasukti galvą, kaip atvesti klientą į elektroninę parduotuvę, kaip ją patobulinti, kad būtų patogu apsipirkti“, – „Verslios Lietuvos“ organizuotos tiesioginės transliacijos „Karantino pamokos“ metu teigė „Urban Food“ bendrasavininkė ir rinkodaros vadovė Gintarė Laucė.
Iki karantino laikotarpio „Urban Food“ internetinėje svetainėje pirkėjai turėjo galimybę e. būdu įsigyti produkciją, bet kaip sako G. Laucė, tai labiau buvo ne e. parduotuvė, o prekių katalogas. „Ten buvo sudėti visi produktai, bet jų pristatymai buvo gana siauri, internetinės svetainės lankytojų analizė rodė, jog peržiūrėję produkcijos sąrašą jie vietoj to, kad iš karto įsigytų, eidavo į kontaktų skiltį ieškoti, kur fiziškai galima nusipirkti. Karantino metu iš esmės pertvarkėme savo tinklalapį, pakeitėme tiekėją, patobulinome prekių aprašymus, įtraukėme receptų ir patarimų skiltis, sukėlėme daugiau nuotraukų ir šiuo metu turime funkcionalią e. parduotuvę, kurios dėka galėjome išlaikyti pirkėjus ir toliau vystyti šį pardavimo kanalą“, – pasakojo G. Laucė.
Siekiant neprarasti klientų, įmonė ėmė naudotis naujais komunikacijos būdais – pradėjo aktyviai bendrauti su nuomonės formuotojais, reklamuotis socialiniuose tinkluose. Iki karantino pagrindiniai įmonės klientai buvo sveiko maisto parduotuvėlės, konditeriai, restoranai, sveikesnių produktų gamintojai, tad pritrūkdavo laiko, o ir poreikio didelio nebuvo, vystyti elektroninę parduotuvę. Verslo savininkai net turėjo mintį visai pašalinti pirkimo galimybę ir pasilikti tik internetinę svetainę.
Visgi, karantino laikotarpis įmonę paskatino pakeisti požiūrį į klientus ir aktyviau įsitraukti į elektroninės prekybos vystymą bei elektroninės parduotuvės tobulinimą. Dabar ji tapo vienu iš aktyvių pardavimo kanalų, taip pat buvo sukurtas glaudesnis ryšys su klientais.
Kad tokiam nedideliam šeimos verslui ryšys su klientais ypatingai svarbus, teigia ir „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė. „Dėmesys ir rūpestis savo klientais yra be galo svarbus dalykas, ypatingai tokiu laikotarpiu, kaip karantinas. Svarbu ne tik, ką parduodame, bet kaip tai darome, kokį vertės pasiūlymą pateikiame klientui“, – sako I. Juozapavičienė.
Pasak jos, karantino laikotarpis buvo aukso amžius internetinį verslą plėtojančioms įmonėms ir tapo problema tiems, kurie nespėjo persiorientuoti ir suteikti klientui vertę – patogumą ir paprastumą įsigyti reikiamas prekes internetu. „Staiga paaiškėjo, kad internetinėse svetainėse patalpinti prekių katalogai nieko verti, nes negalimas tiesioginis pardavimas, bet dėka to įvyko ir svarbus lūžis – paprastos bei nefunkcionalios prekybinio verslo internetinės svetainės virto e. parduotuvėmis“, – pažymi I. Juozapavičienė.
„Visa ši COVID-19 situacija, e. komerciją stumtelėjo į priekį trejais ar penkeriais metais. Vartotojai, kurie nebuvo pirkę internetu, arba nelabai dažnai naudojo šį apsipirkimo būdą, buvo priversti tai pradėti daryti ar bent jau pabandyti. Net ir po karantino, sugrįžus į kasdieninį gyvenimą, dalis žmonių liks prie naujų įpročių, nes pamatė, kokios didžiulės naudos čia slepiasi. Žinoma, dalis žmonių grįš prie senų apsipirkimo būdų, tačiau nemaža dalis liks prie naujų ir į tai labai svarbu atkreipti dėmesį“, – sako internetinių projektų mentorius, „OlyBet.lt“ vadovas Karolis Baleiša.
Įvertinant naujus vartotojų įpročius, verslui svarbu atkreipti dėmesį ir kaip bus atliekami mokėjimai už prekes bei paslaugas. Ekspertai pastebi, kad internetu apsipirkinėjantys klientai atsiskaitymams renkasi bankus, o ne mokėjimo platformas.
„Apie 80–90 proc. visų Lietuvoje perkančiųjų klientų atsiskaitymui renkasi būtent savo banką. Išsirinkę produktų krepšelį, klientai yra automatiškai nukreipiami į savo banką, tada jiems tereikia suvesti duomenis ir yra pamatomas jau suformuotas pavedimas konkrečiai elektorinei parduotuvei. Tokių mokėjimų Lietuvos rinkoje yra apie 90 proc. Tad elektroninėms parduotuvėms labai svarbu atsižvelgti į tai, koks mokėjimo būdas yra populiarus rinkoje, kurioje jie teikia savo paslaugas“, – sako „Luminor“ banko Lėšų valdymo departamento vadovas Baltijos šalims Modestas Juonys.
„Verslios Lietuvos“ inicijuota pagalbos iniciatyva „Internete karantino nėra“ padeda verslui skaitmenizuoti savo verslą, jį perkelti į internetą, tapti labiau žinomiems, pradėti e. komerciją ir neprarasti pajamų karantino laikotarpiu bei toliau augti ir plėstis jam pasibaigus.
Iniciatyvos duomenų bazėje – jau daugiau nei 1100 Lietuvoje veikiančių e. parduotuvių, kurioms teikiama „Verslios Lietuvos“ ir partnerių pagalba. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 110 verslo mentorių, kurie neatlygintai konsultuoja mažiau patyrusius e. komercijos klausimais. Iniciatyva vienija apie 25 verslo partnerius, kurie suteikia išskirtines nuolaidas ar nemokamas paslaugas, susijusias su verslo skaitmenizavimu. Finansinis partneris bankas „Luminor“ suteikė „Versliai Lietuvai“ paramą iniciatyvos tęstinumui ir inicijavo socialinio verslo skaitmenizavimo mentorystės programą.
Visą tiesioginę transliaciją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.
Pranešimą paskelbė: Jolita Mažeikienė, VšĮ „Versli Lietuva”
