Pasak pasaulyje šiuo metu populiariausios elektroninės prekybos platformos „Shopify“ atstovo Beno Dunausko, prekyba internete jau dabar yra privalomas elementas kiekvienam verslui: ne tiek svarbu, kokią jos formą pasirinkti, kiek apskritai turėti prekybos būdą internetinėje erdvėje. Nuo ko pradėti kurti e. parduotuvę ir kokių klaidų nedaryti?
„Šie metai ir karantino laikotarpis yra parankus laikas kurti elektronines parduotuves. Tą supranta ir pats verslas – matome tendencijas, jog daug verslų, kurie turėjo fizines parduotuves, keliasi į elektroninę erdvę“, – sako už teigiamą klientų patirtį platformoje „Shopify“ atsakingas B. Dunauskas.
Pradėti nuo „Google“
Paklaustas, nuo ko reikėtų pradėti kuriant e. parduotuvę, pašnekovas sako, jog visa ko pradžia – „Google“. „Nepaisant to, kad yra daug skirtingų platformų ir būdų, kaip susikurti elektroninę parduotuvę, tačiau visos jos iš esmės siūlo tą patį, o atrasti tai, kas tinkamiausia jūsų atveju, padėtų tiesiog guglinimas“, – pataria ekspertas.
Tarp populiariausių platformų, kuriose pagal paruoštus pavyzdžius lengvai galima pačiam susikurti e. parduotuvę – „Shopify“, „Magento“, „PrestaShop“, „OpenCart“, „WooCommerce“, „Thirty Bees“. Pasak pašnekovo, verslas neretai naudoja ir „Wix“ ar „WordPress“ platformas, kurios leidžia ir susikurti savo internetinę svetainę, ir į ją integruoti elektroninę parduotuvę.
Kitas svarbus žingsnis – atsižvelgti į tai, ką konkrečiai norima parduoti. Galbūt nuosava e. parduotuvė žmogui net nereikalinga. „Pavyzdžiui, įvairiems rankdarbiams puiki platforma yra „Etsy“, turinti didžiulę rinką, kur pakanka užsiregistruoti ir sukelti savo produktus. O štai vinilinių plokštelių ir apskritai audio verslas turi panašiu principu veikiančią „Discogs“ platformą. Taigi yra ir kitų galimybių, viskas priklauso nuo produkto“, – atskleidžia B. Dunauskas.
Tiesa, pastaruoju atveju jis rekomenduoja pasitikrinti, ar platforma leidžia įsidiegti mokėjimų tiekėją Lietuvoje esantiems asmenims. „Jei ne, tokiu atveju jums reikės užsienyje gyvenančio asmens banko sąskaitos, į kurią galėtų būti pervedamas pelnas“, – sako jis, akcentuodamas, jog viską reikėtų daryti legaliai, o negalint priimti mokėjimų Lietuvoje, reikėtų ieškoti kolegų užsienyje.
Drauge su pasiruošimu elektroninei prekybai B. Dunauskas ragina pasidomėti ir e. komercijos sritimi – trikampe prekyba (angl. drop shipping) – kuomet pačiam pardavėjui nereikia valdyti fizinių prekių. „Tokiais atvejais, kai perki prekę iš tiekėjo ir naudoji šią paslaugą, pastarasis tiesiogiai siunčia prekę tavo klientui. Taigi tau pačiam nereikia rūpintis nei prekių siuntimu, nei sandėliavimu“, – apie e. prekybos supaprastinimą pasakoja ekspertas.
Sužinoti apie elektroninės prekybos galimybes galima ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymų programoje „Būk aktyvus, unikalus ir verslus“. Jos dalyviai mokomi ne tik susikurti tinklaraštį ar svetainę, bet ir saugaus naršymo taisyklių bei kritinio mąstymo vertinant informaciją, randamą internete.
Skirti didelį dėmesį reklamai
Pašnekovo teigimu, elektroninei prekybai svarbiausia yra reklama. „Visiems puikiai žinomi ir visiškai neveiksmingi pilvo preso treniruokliai jau daugybę metų yra puikiai parduodami, nes jie gerai dirba su reklama ir tiksline auditorija. Tai puiki iliustracija, kaip veikia komercija, nors aš asmeniškai tokių neveiksmingų produktų nepalaikau ir nerekomenduoju“, – sako B. Dunauskas.
Pasak jo, svarbu suprasti, jog tik reklama atves klientą ir pinigus. „Žmonės galvoja, kad sukurs internetinę parduotuvę ir pradės kišenės nuo pinigų plyšti, tačiau taip nutinka vienu atveju iš šimto. Kur kas dažniau reikia kurti naują parduotuvę su nauju produktu ir iš naujo testuoti reklamą“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas, primindamas, kad veiksmingiausia šiuo metu pasaulyje išlieka „Facebook“ reklama.
Pasak jo, viena didžiausių daromų klaidų – investavimas į parduotuvės dizainą, spalvų derinimą, šriftų ieškojimą ir panašiai. „Nors pats esu daug dirbęs su produktų dizainu ir skauda širdį taip sakyti, bet tiesa ta, kad pradžioje tai yra laiko švaistymas. Svarbiausia internetinėje parduotuvėje aiškiai ir prieinamai pateikti informaciją, o jau po to galima spręsti likusius klausimus“, – sako B. Dunauskas.
Norint geriau suvokti e. komercijos sritį ekspertas rekomenduoja pasinaudoti nemokama „Google Trends“ platforma, parodančia, kokių raktažodžių žmonės dažniausiai ieško pagal lokacijas. „Pavyzdžiui, Lietuvoje labai populiarūs terminai yra „darbas iš namų“ arba „papildomas darbas“, ypač pandemijos laikotarpiu. Tokia informacija gali padėti galvojant tiek apie patį produktą, tiek apie jo reklamą“, – sako jis.
E. prekyba – neišvengiama
B. Dunausko nuomone, elektroninė prekyba yra neišvengiamas kelias visiems verslams. „Prisiminkime, kaip dar prieš kokius penkerius metus ieškodami autoserviso ar grožio paslaugų tiesiog skambinėdavome klausinėti, ar yra vietų. Šiandien tam yra programėlės ir platformos, kaip, pavyzdžiui, grožio paslaugų tiekėjus vienijanti „Treatwell“, kur matai atsiliepimus, laisvus laikus, specialistus ir panašiai. Arba „Barboros“ pavyzdys, įrodantis, kad net tokį jautrų ir greitai gendantį produktą, kaip maistas, vis tik galima pristatyti tiesiai į namus. Taigi, viskas keliasi į elektroninę erdvę ir tie, kas to nedaro, šiomis aplinkybėmis labiausiai nukenčia“, – neabejoja pašnekovas.
Jo nuomone, neidamas į elektroninę erdvę verslas praranda ne tik didelį pelno šaltinį, bet ir matomumą. „Žinau atvejį, kai žmogus viename Žemaitijos kaime augino tujas. Jo vaikai sukūrė elektroninę parduotuvę, kurioje tebuvo telefono numeris, kaina ir dvi tujų nuotraukos – visą jų lauką nupirko per savaitgalį. Tam net nereikėjo kažkokių platformų, pakako nurodyti kontaktą ir tapti matomam internete“, – pasakoja jis.
Vis didėjant paslaugų ir produktų pasiūlai internete, ne mažiau svarbu ir jas atrasti bei mokėti jomis naudotis – tuo rūpinasi e. skautų tinklas, vienijantis beveik 1,6 tūkst. skaitmeninių žinių turintį 14–29 metų amžiaus jaunimą, mokantį vyresnio amžiaus žmones skaitmeninių įgūdžių. Pasak projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatoriaus Arvydo Ruseckio, Lietuvoje jau dvejus metus veikiantys e. skautai yra puikūs konsultantai, supažindinantys su išmaniųjų įrenginių bei interneto funkcijomis ir atsakantys į aktualius klausimus. „Šiuo metu, esant karantino ribojimams, mūsų e. skautai savanoriauja „Facebook“ grupėje „#Prisijungusi Lietuva pataria ir konsultuoja“, tačiau, atšaukus ribojimus, jie grįš į bibliotekas“, – sako A. Ruseckis.
Jis primena, kad galimybė tapti e. skautu išlieka ir karantino metu. Tam tereikia užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą. Su juo, pasibaigus karantino ribojimams, tereikės nuvykti į artimiausią biblioteką ir, susitarus su bibliotekininku, pradėti e. skauto veiklą.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“
