Atėjus antrajam karantinui ir žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose pastebimas ir padidėjęs automobilių apgadinimų skaičius daugiabučių kiemuose. Tai, kad stovėjimo aikštelės prigrūstos automobilių, sukelia įvairių problemų: žmonės ir patys netyčia apgadina savo ar kaimynų transporto priemonę arba randa ją apgadintą. Negana to, pasitaiko ir tyčinių sugadinimų dėl ne vietoje paliktos transporto priemonės. Kaip elgtis minėtais atvejais ir ar įmanoma sumažinti nuostolių riziką?
Dažniausios žalos – durelių apgadinimas
Šalyje įvedus antrąjį karantiną tikimybė, kad automobilis bus apgadintas daugiabučių kiemuose, išties padidėja. Mindaugo Balinsko, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo, teigimu, pirmojo karantino patirtis rodo, kad tokiu laikotarpiu kiemuose apgadinamų automobilių žalų skaičius padidėja net 20 proc.
„Jau ir dabar pastebime tokių žalų augimą. Dažniausiai tai būna ant automobilių šonų, ypač durelių, apgadinimai, kurie įvyksta atidarant šalia esančio automobilio dureles. Taip pat dažnai pasitaiko nedidelių įbrėžimų ant automobilio bamperių bei šonų, atsiradusių šalia neapdairiai statant kitą transporto priemonę arba pastarajai išvažiuojant iš greta esančios vietos“, – sako M. Balinskas.
Spręsti stovėjimo vietų problemą
Tokių nutikimų, kuomet apgadinami automobiliai, dažniausiai nutinka dėl to, kad trūksta erdvės tvarkingai jiems sustatyti, o kartais pritrūksta ir vairuotojo įgūdžių. Pastaruosius, žinoma, reikia tobulinti, vis tik dėl automobilių statymo verta geranoriškai susitarti ir su kaimynais.
Pastačius automobilį M. Balinskas pataria pirmiausia įvertinti, ar pakankamai vietos palikote kitiems automobiliams išvažiuoti ar pravažiuoti. Taip pat nevertėtų užstatyti svetimo automobilio, o jei to išvengti nepavyksta, būtinai palikite savo kontaktus, kad prireikus to automobilio savininkas galėtų iškart su jumis susisiekti.
„Visiems yra tekę pastebėti, kad ne vietoje pastatytų automobilių stiklų valytuvai būna tyčia pakelti. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet valytuvai būna nulaužti ar priekinis stiklas įskeltas. Tai gali būti padaryta ir iš pykčio, siekiant sukelti nuostolių, ir netyčia, kai, bandant pamokyti nedrausmingą automobilio vairuotoją ir keliant valytuvą, jis nulūžta arba išsprūsta iš rankų ir įskelia stiklą“, – sako M. Balinskas.
Dėl šios priežasties ekspertas primena, kad jei jūsų pačių automobilis ar privažiavimas yra užstatytas ir to automobilio vairuotojas nėra palikęs kontaktų, reikėtų kreiptis į policiją, o ne gadinti svetimą turtą.
„Taip pat nestatykite savo automobilio svetimoje stovėjimo vietoje. Pasidomėkite, gal savo vietą išnuomoja kaimynai, o galbūt kur nors netoli galite išsinuomoti visą garažą. Tai ypač verta padaryti, kuomet turite ne vieną automobilį šeimoje“, – argumentuoja Žalų departamento vadovas.
Nepasišalinti iš įvykio vietos
Tuo atveju, kuomet statydami automobilį daugiabučių kieme ar gatvėje netyčia apgadinote svetimą automobilį, M. Balinskas pataria pirmiausia pamėginti nusiraminti ir įvertinti situaciją. Įprastai rekomenduojama sulaukti automobilio savininko ir kartu nuspręsti dėl padarytos žalos dydžio, užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o prireikus – kreiptis į policiją.
Vis tik gali pasitaikyti situacijų, kuomet automobilio savininko nesulauksite. Tuomet patariama ne palikti raštelį su savo kontaktais, o apie šį nutikimą informuoti policiją, priešingu atveju tai gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.
Radus apgadinimų – kreiptis į policiją ir užfiksuoti nuostolius
Kitas atvejis, kuomet jūs patys randate apgadintą savo automobilį, tačiau šalia nėra nei įvykio kaltininko, nei palikto raštelio su kaltininko kontaktais. Tuomet M. Balinskas pataria nedelsiant kreiptis į policiją. Tai padaryti būtina, nes tai ne tik padidins tikimybę rasti įvykio kaltininką, bet ir patys išvengsite tokios situacijos, kuomet nukentėjusieji tampa kaltininkais.
„Radus apgadintą automobilį patariama ir patiems užfiksuoti nuostolius – aiškiai nufotografuoti įbrėžimus ar įlenkimus. Tokių įrodymų prireiktų, jeigu kreiptumėtės į savo draudimo bendrovę dėl KASKO draudimo“, – pataria ekspertas.
Pranešimą paskelbė: Laura Gabrilavičiūtė, Nova media
