Papildomai savo pensija besirūpinantys asmenys iki pensinio amžiaus tikisi sukaupti ne vieną dešimtį ar net šimtą tūkstančių eurų. Natūralu, kad kai kalba eina apie tokio dydžio sumas, žmonėms kyla klausimų, ar sukauptos lėšos niekur nedings. Gera žinia jiems – pensijų fondus itin atidžiai prižiūri valstybė ir egzistuoja daugybė saugiklių, kurie gali apsaugoti lėšas.
Visų pirma, pensijų kaupimo bendrovių veikla yra griežtai prižiūrima Lietuvos banko ir reguliuojama Lietuvos valstybės įstatymų.
„Jeigu įmonė nusprendžia siūlyti pensijų kaupimo paslaugą, ne tik ji pati turi atitikti organizacinius ir techninius reikalavimus, bet ir jos vadovai turi pasižymėti nepriekaištinga reputacija bei turėti atitinkamą kvalifikaciją. Pradėjus teikti pensijų kaupimo paslaugą, Lietuvos bankas nuolat tikrina kaupimo bendrovę, o ši reguliariai teikia ir viešina veiklos ataskaitas, informuoja dalyvius apie jų pensijų kaupimo sąskaitos būklę, investavimo rezultatus ir t.t.“, – vardija Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.
Dauguma pensijų fondus administruojančių įmonių užsiima ir kita investicine veikla, tačiau pensijų fonduose esančioms lėšoms yra taikomi išskirtiniai reikalavimai.
„Pensijų fondų lėšos yra laikomos ne kaupimo bendrovėje, o depozitoriume – specialiame banke. Tai reiškia, kad jeigu pensijų kaupimo įmonė nutrauktų veiklą, pavyzdžiui, bankrutuotų, dalyvių lėšų dydžiui tai neturėtų jokios įtakos. Tokiu atveju dalyvio lėšos būtų pervestos į kitą pensijų fondus valdančią bendrovę ir kaupimas vyktų toliau“, – aiškina A. Paliukaitė.
Be to, pensijų fonde esančios lėšos priklauso pensiją kaupiantiems asmenims, o ne pensijų bendrovei. Dėl to, pavyzdžiui, bendrovės kreditoriai neturėtų teisės į pensijų fonde esančias lėšas.
„Taip pat depozitoriumas ne tik atskiria lėšas, bet ir prižiūri, kaip jos yra investuojamos ir valdomos. Kai pensijų kaupimo bendrovė atlieka pavedimą, depozitoriumas pirmiausia patikrina, ar jis atitinka įstatymo numatytus reikalavimus. Jeigu pavedimas neatrodo tinkamas, jis nėra vykdomas“, – kalba ekspertė.
Rizikos valdymas
Pensijų kaupimas yra susijęs su investavimo rizika, kuri reiškia, kad investicijų vertė gali kilti ir kristi, tad egzistuoja tikimybė, jog atgausite mažiau pinigų nei investavote. Tačiau tiek įstatymais, tiek pačių kaupimo bendrovių priemonėmis yra stengiamasi, kad tokia tikimybė būtų kuo mažesnė.
„Įstatymai užtikrina, kad pensijų fondų lėšos būtų diversifikuojamos – tai yra, investuojamos į skirtingus regionus, priemones, sektorius, turto klases. Be to, yra ribojami investicijų dydžiai, pavyzdžiui, į vienos įmonės akcijas negalima investuoti daugiau kaip 5 proc.“, – teigia A. Paliukaitė.
Tokiu būdu siekiama, kad kai vieno investicijų objekto vertė smarkiai krenta dėl, pavyzdžiui, prastos rinkos situacijos, bendra fondo investicijų suma reikšmingai nesumažėtų.
„Liaudiškai tariant, yra siekiama, kad visi kiaušiniai nebūtų laikomi vienoje pintinėje ir, vienai pintinei nukritus, pakaktų sveikų kiaušinių sočiai kiaušinienei“, – iliustruoja A. Paliukaitė.
Siekiant sumažinti riziką, kad žmogus išeidamas į pensiją atgaus mažiau pinigų nei investavo, antroje pensijų kaupimo pakopoje taip pat yra įvesta tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių sistema. Tai yra, kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė jo sukauptų lėšų dalis yra investuojama į mažesnę grąžą generuojančius, bet tuo pačiu mažesne rizika pasižyminčius vertybinius popierius, pavyzdžiui, valstybių obligacijas. Trečioje pakopoje pensijų fondai taip pat yra suskirstyti pagal rizikingumą, kad žmogus galėtų pasirinkti jam labiausiai tinkamą.
Orientacija į teigiamą grąžą
Be išvardintų prievolių pensijų fondų valdytojai investuodami turi atsižvelgti ir į aibę kriterijų. Tarp jų – investavimo objektų kaina, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidos, greitis, atsiskaitymo tikimybė, dydis, turinys.
Pensijų fondų valdytojai lėšas gali investuoti tik į Lietuvos teisės aktuose numatytus reikalavimus atitinkančius vertybinius popierius bei kitą turtą.
„Jeigu pensijų fondų valdymas neatitinka valstybės nustatytų taisyklių, fondų valdytojams gresia didelės sankcijos. Tačiau verta atsiminti, kad pensijų fondus atsakingai valdyti lėšas skatina ne tik įstatymai. Tai yra ir fondų valdymo įmonės interesas. Tvariai ir saugiai investuodama jūsų patikėtas lėšas bendrovė užsitikrina sėkmingą veiklą, esamų klientų pasitikėjimą ir naujų klientų pritraukimą“, – sako A. Paliukaitė.
Daugiau apie pensijų fondų priežiūrą galite rasti ČIA.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, gali atgauti mažiau negu investavote. Jei į finansines priemones investuojama užsienio valiuta, valiutos keitimo kurso pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. „Luminor investicijų valdymas“ investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo UAB „Luminor investicijų valdymas“, įm. k. 226299280.
Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners“
