Įvairenybės

Kaip prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos: dažniausiai užduodami klausimai

Gyventojams, kurie išgauna vandenį ir tvarko nuotekas individualiai, tačiau nori prisijungti prie centralizuotų tinklų dažnai kyla abejonių ir neaiškumų, trūksta informacijos, į ką kreiptis vienu ar kitu atveju. Aplinkos ministerija parengė atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus.

Kokias funkcijas atlieka Aplinkos ministerija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje?

Aplinkos ministerija tvirtina teisės aktus, nustatančius šios veiklos reikalavimus, prižiūri, kaip šie reikalavimai įgyvendinami, koordinuoja savivaldybių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklą. Taip pat Aplinkos ministerija koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai. Tačiau teisės aktais pačioms savivaldybėms yra pavesta planuoti, organizuoti ir teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl, kokie planai yra jūsų gyvenamojoje teritorijoje, informaciją gali pateikti tik savivaldybė.

Ar Aplinkos ministerija gali nurodyti savivaldybėms, kur turi būti vykdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra?

Aplinkos ministerija neturi teisės nurodyti savivaldybėms, kaip turi būti įgyvendintos savarankiškos savivaldybių funkcijos ir kuriose savivaldybės teritorijose turi būti atliekama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros renovacija. Prioritetus, kur bus vykdoma minėta infrastruktūros renovacija, nustato už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą atsakingos institucijos, t. y. savivaldybės.

Noriu prisijungti prie šalia sklypo nutiestos centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Kokių veiksmų turiu imtis, į ką turiu kreiptis?

Jei šalia jūsų sklypo yra nutiesta centralizuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, turite kreiptis į tinklus prižiūrinčią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas. Teisės aktais nustatyta, kad savivaldybės nustato viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijas ir paveda viešajam vandens tiekėjui jose vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.

Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareiga užtikrinti naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, prijungti jo prižiūrimoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančius abonentų ir vartotojų įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų.  Teisės aktai numato, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą privaloma nutiesti iki gyventojo nuosavybės ribos.

Kilus klausimų ar problemų dėl prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros turite kreiptis į savivaldybę, kurioje yra jūsų būstas. Kaip minėta, geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybių teritorijose organizuoja ir koordinuoja savivaldybių institucijos, tai yra savarankiškos savivaldybių funkcijos, kurias įgyvendindamos savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už jų atlikimą.

Noriu prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tačiau šalia sklypo ji nėra nutiesta. Kokių veiksmų turiu imtis, į ką turiu kreiptis?

Šiuo atveju reikalinga geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Dėl jos turite kreiptis į savivaldybę, kuri organizuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą visoje savivaldybės teritorijoje, rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus. Savivaldybė informuos, ar jūsų gyvenamasis namas yra viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. Jeigu atsakymas bus teigiamas, suteiks informaciją, kada ir kokiu būdu planuojama jūsų būstui teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Kaip savivaldybės nustato, kuriose teritorijose gyventojai yra prijungiami prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros?

Tai numatoma Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose. Atlikus infrastruktūros objektų išsidėstymo ir jų plėtros galimybių vertinimą, parengiama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės analizė, nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, atliekamas teritorinis planavimas.

Taip pat juose numatoma, kuriose teritorijose bus plėtojama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir individualus nuotekų šalinimas. Nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas siekiant gyventojus aprūpinti teisės aktuose nustatytus visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiomis nepertraukiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir individualiai tvarkyti nuotekas.

Savivaldybės buvo įpareigotos iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatyti aglomeracijų ribas, iš naujo įvertinti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, įgyvendinimo etapus ir finansavimą, o savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys turės prižiūrėti ir užtikrinti planų sprendinių įgyvendinimą. Atkreipiame dėmesį, kad plano rengimo, keitimo ir koregavimo procesai yra vieši ir visuomenė turi teisę juose dalyvauti bei teikti siūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų.

Kuriose teritorijose privaloma vystyti centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų infrastruktūrą?

Teisės aktais nustatyta, kad centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos turi būti planuojamos aglomeracijose, išskyrus atvejus, kai  šių sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba jų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė kaina. Tai turi būti ekonomiškai pagrįsta savivaldybės tvirtinamame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Šiose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas bei nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų reikalavimų. Norint sužinoti, kur  numatyta vystyti centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų infrastruktūrą, reikia kreiptis į savivaldybę.

Aglomeracija vadinama urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2 tūkst. ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša. Be to, joje  geriamasis vanduo tiekiamas ar numatomas tiekti centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios ar galinčios susidaryti nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais. Aglomeracijos ribos nebūtinai turi sutapti su miesto ar miestelio administracinėmis ribomis. Aglomeracijos ribas apsprendžia gyventojų tankis ploto vienete ir jau išvystyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Aglomeracijų ribas tvirtina savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planuose.

Kas prižiūri bešeimininkę ar kitiems asmenims priklausančią infrastruktūrą?

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą pavesta savivaldybių taryboms. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei (viešiesiems vandens tiekėjams), kurie privalo ją naudoti ir prižiūrėti, jie privalo prižiūrėti ir bešeimininkę infrastruktūrą. Bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai.

Kas gali vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą?

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekų transportavimą, yra licencijuojamas, tai reiškia, kad, norint  teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą, reikia turėti licenciją. Licencijas geriamojo vandens tiekimo veiklai ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba juridiniams asmenims, atitinkantiems nustatytus reikalavimus. Jeigu jie teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas neturėdami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriamos baudos.

Ar geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atsakingas už visą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą?

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir  naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją). Nuo jos prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, kurioje jis perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir vartotojui.

Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, t. y. iki  infrastruktūros vietos, kurioje pasibaigia geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir prasideda abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto riba.

Kas turi prižiūrėti ir remontuoti  geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą?

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

Kas ir kokią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą turi įrengti?

Vietos savivaldos, Geriamojo vandens Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymai   numato, kad planuoti, organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje priskirta savivaldybių institucijoms.

Savivaldybė kartu su savo kontroliuojama įmone – viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimą ir plėtrą pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytus terminus ir kryptis. Šiame plane turi būti numatyta kada ir kokiu būdu konkrečioje gyvenvietėje bus užtikrintos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.

Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi įrengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto ribos. Tai gali būti vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją.

Abonentas ar vartotojas, sklypo ribose infrastruktūrą turi įsirengti pats, už savo lėšas. Asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto ribose. Dėl šios paramos galima kreiptis į konkrečią savivaldybę.

Ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį, teikti nuotekų tvarkymo paslaugas?

Teisės aktais nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi priklausyti savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei ir tik išimtiniais atvejais gali būti savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės valdoma nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ar nuosavybės teise.

Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir teikė nuotekų tvarkymo paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo. Kita būtina sąlyga – jo tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Be to, jis turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perimama ir perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui.

Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos nuomos, panaudos arba jungtinės veiklos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Tokiu atveju už šios infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai bei nuotekų tvarkytojai.

Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, jei susiduriate su problema dėl priverstinio prisijungimo prie privačių tinklų, prašome kreiptis į jūsų teritorijoje veikiančią savivaldybę.

Iš kur gaunamos lėšos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai?

Pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis yra abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Papildomi finansavimo šaltiniai yra kreditai, Europos sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos.  

Ar galiu gauti finansavimą, jei noriu prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros?

Aplinkos ministerija iš savo administruojamų programų neskiria lėšų gyventojams ir nekompensuoja gyventojų patirtų išlaidų prisijungiant prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų. Norėdami  prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros turite kreiptis į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.

Dalis savivaldybių savo iniciatyva finansuoja individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimą gyvenamuosiuose namuose. Aplinkos ministerija neturi informacijos, kurios savivaldybės ir kokia tvarka teikia finansavimą fiziniams asmenims individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimui, todėl reikėtų kreiptis į jūsų gyvenamojoje vietovėje veikiančią savivaldybę.

Ar galiu gauti valstybės paramą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų tiesimui?

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens tiekimo ir  nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir  naudojamo turto ribose.

Ar galiu gauti paramą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų tiesimui iš LAAIF fondo?

Aplinkos ministerija, siekdama padėti savivaldybėms vykdyti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose funkcijas, nuo 2017 m. skiria dotacijas savivaldybėms ir vandens tiekimo įmonėms iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Pažymime, kad projektai gali būti įgyvendinami tik aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, kadangi ši priemonė skirta Miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo trūkumams pašalinti.

Finansuojami projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvados, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio būsto tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų.

Artimiausiu metu planuojama skelbti naują kvietimą. Informacija apie jį bus skelbiama Aplinkos projektų valdymo agentūros tinklalapyje www.apva.lt Atkreipiame dėmesį, kad paraiškas gali teikti ir finansavimą gauti ne gyventojai, o viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai,  teikiantys jiems šias paslaugas.

Kaip geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos užtikrinamos sodų bendrijose?

Teisės aktai  nenustato atskiro geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo reglamentavimo gyvenvietėms ir sodininkų bendrijoms. Savivaldybės priimdamos sprendimus sodų bendrijų teritorijose leisti statyti gyvenamuosius namus, iš esmės pripažįsta, kad sodų teritorijos yra gyvenamosios teritorijos, kuriose infrastruktūros plėtra – savivaldybių pareiga. Jos privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir inžinerinių tinklų statybos procesą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą. Aplinkos ministerija neišskiria ir nenurodo, kuriose teritorijose savivaldybė privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir organizuoti paslaugas.

Kur galima kreiptis dėl prastos geriamojo vandens kokybės?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja  geriamojo vandens saugą ir kokybę, nagrinėja su ja susijusius abonentų ir vartotojų skundus. Teisės aktai numato, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo tiekiamo geriamojo vandens kokybė ir sauga privalo atitikti Lietuvos higienos normos „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir kitus geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Numatytos išimtys, kai leidžiama tiekti geriamąjį vandenį, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai viršija teisės aktuose nustatytus rodiklius. Jeigu esate nepatenkinti geriamojo vandens kokybe, turite kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.

 

Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija

Parašykite komentarą