Naujo ar renovuoto namo savininkai dažnai nesitiki, kad jau po keleto metų jiems teks susidurti su galvos skausmu, kaip apsaugoti pastatų sienas nuo purvo, dumblių, samanų ir grybelio atsiradimo. Lietuvos mokslininkai laboratorijose sukūrė ir jau kelerius metus praktikoje taiko nanotechnologijų pagrindu pagamintus produktus – impregnantus. Aukštųjų technologijų bendrovės „Baltic Nano Technologies” vadovas Vytautas Švirinas pasakoja, kad naujoji technologija pasižymi ilgalaikiu poveikiu, tad drėgnų sienų problemą bus galima pamiršti bent dešimčiai metų.
Drėgmė sukelia neatitaisomą žalą pastatų sienoms
Didžiausia problema, su kuria susiduria pastatų savininkai yra drėgmė. Patekusi į vidų, ji sukelia negrįžtamus padarinius, nes svyruojant temperatūrai, peršalus sienoms ir žiemą esant dideliam šalčiui, trūkinėja betonas, skylinėja plytos ir, žinoma, prastėja namo termoizoliacinės savybės. Drėgnos sienos – palanki terpė veistis pelėsiui ir grybeliui tiek namo išorėje, tiek viduje. Laiku neužkirtus kelio kondensacijos susidarymui, pastato sienos gali pažaliuoti, apkerpėti ar net apsamanoti. Tai kenksminga ne tik namui, bet ir jame gyvenančiam žmogui.
Dažnai manoma, jog drėgmė yra senos statybos būstų ilgalaikis poveikis, tačiau po kelerių metų drėgmė gali stipriai paveikti ir naujo namo fasadą. Statant ar renovuojant pastatą reikia įvertinti, kaip galima kuo ilgiau išlaikyti pastato sienas sausas. Sienoms sudrėkus, ženkliai sumažėja sienos šiluminė varža, tuo tarpu sausos sienos padeda sutaupyti daug brangios šilumos.
Laboratorijoje sukurti impregnantai veikia iki 20 metų
Norint apsaugoti sienas nuo drėgmės, yra daugybė impregnantų rūšių ir pasirinkimų. „Hendlex“ impregnantai yra pagaminti vandens pagrindu, naudojant ~1 nanometro dydžio silanų molekules, kurios modifikuoja paviršių, įsiskverbdamos net į mažiausias poras. Nanodalelės susigrupuoja taip, kad vanduo ir nešvarumai neįsigeria į paviršių. Siena ar kiti paviršiai būna ne tik padengiami apsauginiu sluoksniu, bet ir išlaiko vieną svarbiausių savybių – oro pralaidumą net iki 100%”, – apie tris metus laboratorijoje kurtus produktus aiškina „Baltic Nano Technologies” chemikė dr. Deimantė Černiauskaitė. Impregnantai atsparūs UV spinduliams, purvui, rūgštims ir druskoms bei lietui ir sniegui, o priklausomai nuo aplinkos poveikio, gali veikti nuo 10 iki 20 metų. Padengus paviršių, nepasikeičia sienos išvaizda, kaip blizgesys ar šlapio paviršiaus efektas. Impregnantas dengiamas labai paprastai – užpurškiant arba voleliu.
Dulkės ir purvas gali nusivalyti savaime
Atmosfera pastato sienas veikia nevienodai. Laikui bėgant sienos tampa skirtingų atspalvių, nes ant jų nusėda vėjo atneštos dulkės. Individualaus namo šeimininkas kas keletą metų „plauna” tinko ar klinkeriu išklijuoto namo sienas, nes ant tokių paviršių dulkės ir purvas renkasi itin gerai. Nanotechnologijomis pagaminti impregnantai neleidžia dulkėms prilipti prie pastato paviršiaus: vandens ar purvo lašelis atšoka nuo paviršiaus ir nurieda. Toks savaiminis nusivalymo efektas ilgam išlaiko sienas švarias (atstumia vandenį, riebalus ir kitus nešvarumus nuo pravažiuojančių automobilių ar nuo žemės atšokusio purvino lietaus). Impregnuoti galima įvarius fasado paviršius: medį, betonines plytas, klinkerį, degto molio gaminius, cementinį tinką ir kitas apdailos priemones.
Specialių impregnantų sunku įsigyti
Nors produktą rinkoje jau žino statybų sektoriaus specialistai, masinėje prekyboje šios prekės vis dar trūksta. Impregnantus gaminanti bendrovė „Baltic Nano Technologies” sako, kad kol kas ieško partnerių ir produktą parduoda patys, savo el.parduotuvėje. „Kadangi nanotechnologijų pagrindu pagamintų ir parduodamų produktų Lietuvoje dar sąlyginai mažai, siekiame, kad žmonės pirmiausia įsitikintų efektyvumu ir tik tada rekomenduotų savo kaimynams ir draugams. Mus gerai žino kokybiškai dirbantys statybininkai ir neabejojame, kad teigiama patirtis ir nenuvilsiantis rezultatas suformuos komunikaciją iš lūpų į lūpas“, – pasakoja direktorius Vytautas Švirinas.
