Savo darbo vietose bendraujame su daugeliu žmonių – bendradarbiais, klientais, tiekėjais, partneriais, įvairiais tikrintojais… Visi žinome, kad „klientas visada teisus”, ir kad mes turime patenkinti jo poreikius, kad su kolegomis reikia bendradarbiauti, nes esame viena komanda, kad su tikrintojais reikia būti itin mandagiems, kadangi nuo jų daug kas priklauso ir t.t. Asmeniniams poreikiams čia, atrodo, nebelieka vietos. Tačiau vis dėlto jie egzistuoja ir primena apie save žymiai dažniau negu mes tai įstengiame suvokti. Užmiršti ir nevaldomi savo šeimininkų kartais jie ima krėsti piktus pokštus, nes, ilgai buvę nuslopinti, ūmai ima veikti pačiose netinkamiausiose situacijose.
Pirmas žingsnis siekiant valdyti ir patenkinti savo asmeninius poreikius darbo vietoje – tai išmokti juos pažinti ir pripažinti. Mes norime būti vertinamais, norime jaustis protingais, turėti savo nuomonę ir galimybę ją patiems pasirinkti bei apginti – siekiame išsaugoti savigarbą. Nenorime būti verčiami jaustis kaltais, taip pat puolami nepaliekant galimybės gintis, nemėgstame, kai mumis manipuliuoja – nei vienas nenorime būti „kvailio vietoje” ar jaustis „atpirkimo ožiu”. Be to, daugelis mūsų yra įpratę konfliktus su kitais vertinti tik „blogai”. Jei taip yra, konfliktų, ypač darbe, siekiame išvengti bet kokia kaina., taip pat ir slopindami asmeninius poreikius. Deja, šitaip išvengdami konflikto, kliudome sau ir kitiems atvirai bendrauti ir spręsti problemas. Rezultatas – tampame priklausomi nuo kitų, ir dėl to nepatenkinti; pasidarome pernelyg jautrūs bet kokiai kritikai, nes suvokiame ją kaip priešiškumą; nebemokame prisiimti atsakomybės, nes į visus kaltinimus reaguojame kaip į puolimą siekiant sunaikinti. Be abejo, tai trukdo efektyviai dirbti.
Išlikti savimi, apginti savo poreikius ir nesunkiai susitvarkyti su konfliktinėmis situacijomis, pasitaikančiomis darbe, gali padėti keli paprasti, bet efektyvūs metodai.
Pakartojimas
Kalbėkite švelniai, bet tvirtai. Savo požiūrį išdėstykite glaustai. Sekite, kad kalba nenukryptų nuo pagrindinės temos, ko , beje, ir siekia oponentas. Vėl ir vėl sugrįžkite prie to, ką norite pasakyti. Beveik pažodžiui kartokite savo požiūrį tol , kol jis bus pripažintas.
Šio metodo tikslas – išsaugoti savo poziciją susidūrus su pasipriešinimu ar manipuliavimu. Tai yra ginklas prieš „žodžių sieną”, kuria, jūsų neklausydamas ir negirdėdamas atsitveria oponentas. Pakartojimo metodą naudokite tuomet, kai jūsų pašnekovas neparodo aiškios reakcijos į jūsų aiškiai išsakytą mintį, o tiesiog „smūgiuoja” žodžiais jus iš visų pusių, tuo siekdamas priversti jus pakeisti savo požiūrį ir sutikti su juo.
Kritikos priėmimas
Pripažinkite ir/arba pakartokite kritiką, išsakytą jūsų adresu. Aiškiai leiskite suprasti, kad kritikoje gali būti tam tikra dalis tiesos. Būkite mandagus ir atviras. Nesiginkite. Nepulkite. Nepraraskite savitvardos. Gavę naują „porciją” kritikos, vėl elkitės taip pat.
Šis metodas išsklaidys jus puolančio ar kritikuojančio asmens ataką. Naudokite jį ypač tuomet, kai kalbate su neteisingai jus kritikuojančiu oponentu, kuris taip elgiasi greičiausiai dėl to, kad nori tokiu būdu, tai yra menkindamas jūsų savigarbos jausmą, įgyti pranašumo būtent toje situacijoje: kritikuoja jus siekdamas įbauginti ir versdamas jus patį abejoti savo nuomone, žiniomis ar įgūdžiais.
Klausinėjimas
Siekdami valdydami pokalbio eigą, norėdami pereiti prie kitos temos, užduokite klausimus. Kalbėkite tyliai, išlaikykite šiltą toną. Būkite nuoširdus ir atviras. Sekite save – jūs neturite pradėti kalbėti grasinančiai.
Šio metodo tikslas – skatinti tolesnį – gilesnį ir atviresnį – bendravimą. Jis padės jums įveikti „uždarą ratą”, į kurį patenkate, kai niekaip negalite išspręsti problemos, nes vis vėl ir vėl „įsiremiate” į tuos pačius prieštaravimus ir argumentus. Klausinėjimo metodas ypač naudingas tuomet, kai iš oponento pastabų ar klausimų įtariate, kad jis turi „slaptą planą” – bando jumis manipuliuoti ar netiesioginiai siekia išgauti informaciją.
Neigiamas pripažinimas
Šis metodas, skirtingai nuo pirmų trijų, skirtas bendravimui su oponentu , kuris esate jūs pats. Jis turėtų padėti išsivaduoti nuo nereikalingo kaltės jausmo ir toliau efektyviai dirbti po to, kai patyrėte nesėkmę. Jis naudingas tuomet, kai veikiate sąžiningai, teisėtais būdais ir, neturėdami išankstinių piktavališkų tikslų, padarote klaidų. Neigiamo pripažinimo metodas turėtų padėti tiems, kurie nuolat save kaltina ir „bara”, ir dėl to ilgainiui ima save vis prasčiau vertinti, tampa gynybiškais, kamuojamais kaltės jausmo, kas ,beje, neigiamai įtakoja jų darbo našumą.
Taigi, – pripažinkite, kad esate „tik” žmogus ir niekada nebūsite tobulas. Susitaikykite su savo trūkumais. Pripažinkite, kad patiriate nesėkmių, tačiau iš jų galite mokytis ir taip tobulėti. Nuolat prominkite sau, kad dėl kaltės jausmo nukenčia jūsų darbo našumas, o savigraužai skriamą laiką ir energiją galite panaudoti kur kas efektyviau. Galiausiai – padarykite viską, kas reikalinga, kad būtų pašalintos klaidų pasekmės.
Šaltinis: Lokada
Griežtai draudžiama kopijuoti, cituoti ar kitaip naudoti tinklalapyje paskelbtą informaciją kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be straipsnio autorių sutikimo.
