Vokiečiai ir danai sutarė ir pradėjo statyti 18 km tunelį po Baltijos jūra. Jis statomas ant kranto ir bus paskandintas į 40 metrų gylį jūroje. Tunelis pakeis keltą, kuris kursuoja tarp Vokietijos ir Danijos per vieną iš Baltijos sąsiaurių, ir maždaug 5 kartus sutrumpins kelionės laiką. Keltus tuneliu keičia ir mūsų Baltijos kaimynai – estai ir suomiai. 50 iš 95 trasos Talinas – Helsinkis kilometrų bus nutiesta tunelyje po Suomijos įlanka. Kelionė tarp abiejų sostinių sutrumpės nuo 2,5 valandos iki pusvalandžio.
Beje, Helsinkio – Talino maršrutas keltu – viena greičiausių keltų jungčių. Tačiau suomiai ir estai, kaip ir vokiečiai bei danai ar daugybė kitų tautų, puikiai suvokia, koks brangus yra laikas.
Kelis dešimtmečius siekiama politinio sprendimo leisti tuneliu po mariomis sujungti Klaipėdą ir Kuršių neriją. Kelionės į kitą krantą laikas sutrumpėtų nuo 20 iki 50 kartų. Esant politiniam sprendimui objektą noriai pastatytų ir eksploatuotų privataus verslo struktūros. Jei valdžia tam neturėtų pinigų.
Žinoma, be konkurencijos dirbantis valdiškas keltuvų biznis tam priešintųsi. Priešintųsi ir tos partijos, kurios iš to biznio turi naudą.
Pastačius po Kuršių mariomis 0,5 km tunelį, susisiekimas tarp abiejų krantų taptų gerokai pigesnis, greitesnis ir saugesnis. Bet kuriuo paros metu. Neringos gyventojams, Kuršių nerijos lankytojams ir poilsiautojams, tai – gera žinia.
Kaip ir sumanymas greta jungties Klaipėdos krante sukurti poilsio, pramogų ir sveikatingumo centrą, kuris aprūpintų darbu ne vieną neringiškį ir klaipėdietį.
Šis jungties projektas gerokai pagerintų gamtosauginę marių situaciją.
Pastačius tunelį galima būtų riboti lengvųjų automobilių srautą į neriją, didžiąją jų dalį paliekant „žemyniniame“ krante. O susisiekimui naudoti elektrinį visuomeninį (pvz. mikroautobusų) transportą. Ribojant nuosavu transportu besinaudojančių turistų srautus, o Neringos gyventojų ūkinę veiklą pamažu perkeliant į „žemyninę“ dalį būtų užtikrintas Kuršių nerijos UNESCO saugoׅmos teritorijos statusas.
Neringos gyventojai jau ne vieną dešimtmetį kalba apie būtinumą užtikrinti geresnį susisiekimą su Klaipėda. Jeigu jų norams pritartų ir klaipėdiečiai, tai Neringos ir Klaipėdos valdžiai beliktų tik priimti politinį sprendimą statyti jungtį.
Jei nesiims sprendimo, gyventojai, matyt, ieškotų žmonių, kuriems po dvejų metų patikės spręsti jiems rūpimas problemas.
Jeigu tokio sprendimo realizavimas būtų patikėtas privataus verslo struktūroms, tunelis būtų pastatytas per metus ar pusantrų metų. Lygiagrečiai vyktų ir mažųjų laivų uosto bei poilsio, pramogų ir sveikatingumo centro statyba su tam reikalui skirtais ofisais, viešbučiais, parkingais ir elingais.
Pajūrio kraštas ekologiškos veiklos kūrimui gautų nemažų investicijų. Tai padidintų aktyvaus poilsio mėgėjų srautus į pajūrį. Vietos gyventojams atsirastų papildomų darbo vietų, o valdžiai – įplaukų į biudžetą.
Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“
