Rudens atostogos jau visai čia pat – vaikai nekantriai skaičiuoja dienas iki skrydžio, o tėvai krauna lagaminus ir planuoja paskutines kelionės detales. Mintyse jau sukasi maudynės baseine, nauji įspūdžiai ir laikas kartu, tačiau kartais net ir kruopščiausiai suplanuotą poilsį sujaukia visai paprasti dalykai. Draudikų patirtis rodo, kad tam nereikia didelės nelaimės – kartais pakanka staiga pakilusios temperatūros ar sutrikusio virškinimo ir maudynes baseine tenka iškeisti į vizitus pas gydytoją.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, 2025 m. spalį ir lapkritį registruota daugiau kaip 700 kelionių draudimo žalų – beveik 28 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Daugiausia rūpesčių keliautojams kėlė sveikatos problemos – medicininių išlaidų ir pargabenimo į Lietuvą kategorijoje fiksuota daugiau kaip 480 atvejų. Daugiausia draudžiamųjų įvykių užsienyje registruota lietuvių pamėgtose atostogų kryptyse – Turkijoje ir Egipte. Vis dėlto kelionių planus jaukė ne tik netikėtos ligos ar traumos – pasitaikė ir bagažo apgadinimo, vėlavimo ar praradimo atvejų, taip pat pradėtos kelionės sutrikimų bei jos atšaukimų.
„Draudimo žalų statistika rodo, kad keliautojai gerokai dažniau susiduria su sveikatos problemomis nei su bagažo ar skrydžių nesklandumais. Net ir iš pirmo žvilgsnio nesudėtingi negalavimai kartais pareikalauja papildomų tyrimų ar gydymo ligoninėje. Susirgus vaikui, gali tekti keisti visos šeimos atostogų planus. Tokiais atvejais itin praverčia mūsų siūlomos nuotolinės gydytojų konsultacijos, leidžiančios greitai pasitarti su specialistu ir įvertinti, ar reikalinga papildoma medicininė pagalba“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Vietoje ledų – vaistai nuo temperatūros?
Nors Lietuvoje rudenį jau traukiame šiltesnius drabužius, populiariuose užsienio kurortuose šeimos vis dar mėgaujasi saule ir maudynėmis. Tačiau kartu su šiltesniu oru atsiranda ir kitokių sveikatos rūpesčių. BTA kelionių draudimo klientams siūlomą „E-med“ nuotolinių gydytojų konsultacijų paslaugą teikia bendrovės partnerė „Telesante“. Jos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė pastebi, kad negalavimų pobūdis dažnai priklauso nuo sezono ir pasirinktos kelionės krypties.
„Šiltuose kraštuose keliautojai dažniau susiduria su virškinamojo trakto sutrikimais, apsinuodijimais maistu ar tiesiog sunegaluoja dėl pasikeitusios mitybos. Po maudynių baseinuose ar jūroje pasitaiko ausų uždegimų, taip pat netrūksta nubrozdinimų, vabzdžių įkandimų ir nudegimų saulėje. Tuo metu vėsesniu sezonu dažniau užklumpa ryklės uždegimai, gripas, COVID-19 ir kitos virusinės infekcijos“, – pasakoja gydytoja.
Keliaujant su vaikais net ir iš pažiūros nekaltas apsinuodijimas ar karščiavimas gali kelti didesnį nerimą. Pasak N. Vaicekauskienės, vaikų organizmas į skysčių netekimą reaguoja gerokai greičiau nei suaugusiųjų, todėl vėmimas, viduriavimas ar aukšta temperatūra gali sparčiai pabloginti jų savijautą. Be to, mažieji keliautojai retai nusėdi vienoje vietoje, tad dažniau pasitaiko ir įvairių traumų.
„Svarbu vertinti ne vien termometro rodmenis, bet ir bendrą vaiko būklę. Jei „numušus“ temperatūrą vaikas vis tiek išlieka vangus, atsisako gerti, rečiau šlapinasi, jam sunku kvėpuoti, pakinta odos spalva ar atsiranda neblykštantis bėrimas, būtina nedelsiant kreiptis skubiosios medicinos pagalbos. Taip pat delsti negalima patyrus sunkią traumą, ypač atidžiai reikėtų vertinti naujagimių ir kūdikių sveikatos sutrikimus“, – pabrėžia N. Vaicekauskienė.
Nors nuo visų netikėtų negalavimų apsisaugoti nepavyks, tinkamas pasiruošimas gali padėti išvengti bent dalies rūpesčių. Gydytoja primena, kad kraunantis lagaminus svarbu nepamiršti ir nedidelės vaistinėlės – ypač keliaujant su mažais vaikais.
„Tikrai nereikia vežtis pusės vaistinės, tačiau būtiniausios priemonės turėtų būti po ranka. Termometras, vaikui tinkami vaistai nuo karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas, elektrolitai, nosies plovimo skystis, vaistai nuo alergijos, sterilūs pleistrai ir žaizdų priežiūros priemonės – tai pagrindiniai dalykai, kuriuos rekomenduočiau turėti“, – sako N. Vaicekauskienė.
Ji priduria, jog reikėtų nepamiršti nuolat vartojamų vaistų, o vykstant į egzotinius kraštus iš anksto pasidomėti rekomenduojamais skiepais ir vietinėmis infekcinėmis ligomis. Ne mažiau svarbu pasirūpinti saugiu geriamuoju vandeniu, maisto higiena bei apsauga nuo saulės ir vabzdžių.
Kai lauktuvėms tenka parsivežti gydymo sąskaitą
Netikėtai susirgus svetur, nemalonia staigmena gali tapti ne tik pati liga, bet ir gydymo sąskaita. BTA draudimo duomenimis, pernai spalį ir lapkritį vidutinė kelionių draudimo išmoka siekė beveik 450 eurų. Tačiau pasitaikė ir gerokai didesnių nuostolių – didžiausia išmoka už spalį registruotą žalą viršijo 15 tūkst., o lapkritį – 10 tūkst. eurų.
„Administruodami kelionių draudimo žalas matome, kad gydymo išlaidų dydis labai priklauso nuo šalies, gydymo įstaigos ir reikalingos pagalbos. Kartais pakanka vienos konsultacijos, tačiau prireikus tyrimų, gydymo ligoninėje ar medicininio transportavimo išlaidos gali siekti keliolika tūkstančių eurų. Be to, Turkijoje ar Egipte Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) negalioja, todėl prieš kelionę svarbu įvertinti turimą draudimo apsaugą“, – sako K. E. Karpova.
Vis dėlto vien ESDK gali nepakakti ir Europoje. Pavyzdžiui, Ispanijoje ar Graikijoje viešbučio rekomenduotas gydytojas gali dirbti privačiai, todėl kortelė tokių paslaugų išlaidų nepadengs. Tad svarbu įvertinti ne tik kelionės kryptį, bet ir tai, į kokią gydymo įstaigą kreipiamasi.
Ekspertė primena, kad prireikus medicininės pagalbos užsienyje būtina išsaugoti gydymo išrašus, sąskaitas ir mokėjimo dokumentus. Vėluojant skrydžiui ar dingus bagažui, svarbu turėti vežėjo patvirtinimus bei papildomų išlaidų kvitus. Dar prieš išvykstant verta pasitikrinti ir draudimo polise nurodytus pagalbos kontaktus.
„Susidūrę su netikėta situacija keliautojai pirmiausia stengiasi išspręsti problemą vietoje, todėl dokumentų rinkimas dažnai lieka antrame plane. Vis dėlto administruojant žalą svarbu turėti informaciją apie suteiktas paslaugas, patirtas išlaidas ir įvykio aplinkybes. Jei dokumentų trūksta, tenka papildomai kreiptis į užsienio gydymo įstaigas ar vežėjus, o tai gali užtrukti. Todėl rekomenduojame visus išrašus, sąskaitas ir patvirtinimus išsaugoti dar kelionės metu – taip grįžus namo žalos administravimas gali vykti gerokai sklandžiau“, – pažymi K. E. Karpova.
