Kai atstumas išnyksta: kaip bevielio ryšio technologija pranoko Teslos viziją?

Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Pasak Ramūno Mikalausko, „Telia“ radijo tinklo vadovo, per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai.
„Belaidė radijo technologija iš esmės priartino paprastą žmogų prie didžių asmenybių: karalių ar premjerų, kurių balsą iki tol buvo galima išgirsti tik gyvai ypatingomis progomis. Šiandien bevielis ryšys padeda ne tik girdėti vieną kalbėtoją, tačiau leidžia visiems internetu bendrauti bene akimirksniu. Tokia galimybė tarsi sumažina fizinius atstumus tarp skirtingų žmonių ar net tautų“, – sako R. Mikalauskas.
Per daugiau kaip pusantro šimto metų informacijos siuntimas gerokai pagreitėjo. Pavyzdžiui, 1858 metais 98 žodžių telegrama iš Jungtinės Karalystės prezidentui Jungtinėse Amerikos Valstijose transatlantiniu kabeliu keliavo apie 17 valandų. O šiandien kelių valandų ilgio filmo atsisiuntimas gali užtrukti vos kelias sekundes.
Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo, praeito amžiaus pabaigoje įvairios inovacijos perėmė bevielio ryšio pavadinimą, nes terminas radijas buvo per daug ribotas. Dvidešimt pirmame amžiuje belaidės ryšio bangos yra daugumos technologijų pagrindas, kurio dėka veikia „Bluetooth“, „Wi-Fi“, mobilusis internetas, „NFC“ ir daiktų interneto (angl. IoT) sprendimai.
Kodėl bevielė, o ne oro technologija?
Iki XIX amžiaus pabaigos žinutes tolimais atstumais perduodavo telegrafas – laidais siunčiami signalai adresatus pasiekdavo greičiau nei popieriniai laiškai. Radijo bangos tapo šios technologijos priešprieša, nes jos sklinda oru, o ne laidais. Pasak R. Mikalausko, būtent dėl šio skirtumo ir prigijo pavadinimas „belaidis ryšys“. Kitaip tariant, radijo technologija buvo suprantama kaip atsiejimas nuo laidų – tai, kas anksčiau atrodė būtina. Todėl terminas „oro technologija“ neįsitvirtino: žmonėms daug labiau suprantama buvo mintis, kad ryšys veikia be fizinės jungties.
Dvidešimto amžiaus pradžioje žmonės pradėjo naudoti radijo bangas masinei komunikacijai. Tai buvo tikra revoliucija, pakeitusi ne tik informacijos sklaidą, bet ir žmonių buitį. Radijo imtuvas tapo centriniu namų akcentu, aplink kurį vakarais rinkdavosi šeimos. Iš pradžių daugumai buvo neįprasta ir net šiek tiek magiška girdėti balsą iš medinės dėžutės be paties žmogaus.
Lietuvoje radijo era prasidėjo 1926 m. birželio 12 d. Tądien iš Kauno radiofono stoties eterį pasiekė pranešėjo Petro Babicko žodžiai: „Alio, alio! Kalba Kaunas, Lietuva!“. Pirmoji transliacija neapsiribojo pasisveikinimu: programą sudarė Susisiekimo ministro kalba, „Eltos“ žinių apžvalga ir Valstybės operos solistų koncertas. Tai iškart parodė plačias radijo, kaip informacinio ir kultūrinio kanalo, galimybes.
„Palyginkime 1926-uosius su šiandiena. Tada Lietuva vėlavo su radijo naujovėmis, o žmonės tebuvo klausytojai – kur vienas kalbėjo, o tūkstančiai klausėsi. Šiandien mes visi esame 5G lyderiai, o ryšys veikia į abi puses. Svarbiausias pokytis yra tas, kad kiekvienas galime būti ne tik vartotoju, bet patys bendrauti, dalintis informacija, kurti verslą“, – pastebi radijo tinklo vadovas.
Šiuo metu „Telia“ turi didžiausią 5G ryšio aprėptį Lietuvoje – net 99 prpc. šalies gyventojų gali naudotis šiuo internetu. Tai yra svarbu ne tik verslui, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Žvilgsnis į ateitį: kas laukia po 5G?
Anot R. Mikalausko, 5G ryšys jau seniai peržengė tik laisvalaikio ribas ir tapo kritine nacionaline infrastruktūra. Nuo jo priklauso galimybės kurti inovatyvius skaitmeninius verslus, stabili valstybinių paslaugų, energetikos bei transporto sistemų veikla. Būtent todėl patikimas ir greitas tinklas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos ekonominiu augimu ir nacionaliniu atsparumu.
Nors 5G technologija vis dar aktyviai diegiama ir pritaikoma, technologijų pasaulis jau dabar žvelgia į dar tolimesnę ateitį – 6G ryšį. Prognozuojama, kad šeštosios kartos ryšys pasiūlys ne tik dar didesnę spartą, bet ir beveik nejuntamą vėlinimą (angl. latency), kuris atvers duris iki šiol tik mokslinės fantastikos filmuose matytoms galimybėms.
„Ekspertai teigia, kad 6G leis mums patirti holografinius skambučius, kai pašnekovą matysime trimačiame vaizde, bei naudotis visiškai įtraukiančia virtualia (VR) ir papildyta (AR) realybe. Taip pat kalbama apie „liečiamąjį internetą“ (angl. Tactile Internet), kuris leistų per atstumą jausti prisilietimus ar vibracijas – tai būtų proveržis nuotolinėje medicinoje ar sudėtingų mechanizmų valdyme“, – sako „Telia“ radijo tinklo vadovas.
Tai reikštų, kad N. Teslos vizija apie pasaulį kaip „vienas dideles smegenis“ taptų apčiuopiama realybe, kurioje skaitmeninis ir fizinis pasauliai susilietų. Tai nebe fantastikos sritis, o natūralus kitas bevielių technologijų raidos etapas.