Nedaugelis prieštarautų, kad buvimas tėvais yra visokeriopas išbandymas – ypač kai norime vaikus auklėti kaip atvirus, pasitikinčius savimi, kūrybingus ir laimingus žmones. Dar didesni iššūkiai tenka tėvams auginant vaikus pandemijos sąlygomis.
Kasdien bendraudama su šeimomis ir vaikais Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje psichologė Uldė Sirtautaitė dalijasi patarimais tėvams, kaip reikėtų kalbėtis su vaikais pandemijos ir karantino sąlygomis, kad jie jaustųsi saugūs ir patirtų kuo mažiau nemalonių jausmų.
Kurkite planus kartu
Vaikams svarbiausia kuo daugiau žinoti apie artimiausią ateitį. Nors šiandieninėmis aplinkybėmis sunku kurti planus, tačiau specialistė pataria tėvams pasidalinti su vaikais bent jau artimiausių savaičių ar dienų planais. Pavyzdžiui, ką veiksite savaitgalį ir kada laukia atostogos ar laisvadieniai. Galite sukurti ir kelis planų variantus, jeigu pirmasis nepavyktų, kad vaikams būtų kuo aiškiau, kas ir kada gali vykti. Į planus įtraukti vaikai jaučiasi saugesni ir turintys daugiau įtakos tam, kas vyksta jų pačių gyvenimuose.
Ir tėvai gali būti liūdni
Vaikai, kaip ir suaugusieji, gali jaustis pažeidžiami. Jie gali jausti nerimą, liūdesį, pyktį, nusivylimą, baimę ir kartais visus šiuos dalykus iškart. U. Sirtautaitė sako, kad tuomet prasminga padėti vaikams suprasti, kad tokius jausmus šioje situacijoje jaučia visi.
„Mes, suaugusieji, galime vaikams parodyti, kad esame pažeidžiami, nerimaujame, sutrinkame ir kartais pykstame. Tačiau turime būdų, kaip su neigiamomis emocijomis tvarkytis. Pavyzdžiui, planuojame ateitį, įgyvendiname nusistatytus nors ir trumpalaikius tikslus, atliekame kasdieninius darbus, leidžiame laiką su šeima ar draugais ar užsiimame mėgiamomis veiklomis – kepame pyragus, skaitome, ką nors konstruojame“, – sako ji.
Psichologės teigimu, svarbu vaikams perduoti žinutę, kad šiuo metu visiems yra sunkus metas, bet mūsų šeima turi būdų, kaip įveikti sudėtingoje situacijoje kylančius nemalonius išgyvenimus. Taip pat šeima gali kartu kurti savas strategijas, kaip įveikti sunkumus.
Gelbsti dėkingumas
Moksliškai įrodyta, jog dėkingumas padeda kovoti su neigiamais jausmais. Uldė Sirtautaitė pasakoja, kad. pasak smegenų procesus tyrinėjančių neurofiziologų, emociškai kebliose situacijose naudinga ieškoti to, už ką esi dėkingas, įvardyti savo jausmus, surasti „pakankamai gerus” sprendimus ir nevengti fizinių prisilietimų.
„Jeigu vaikai jaučiasi nusiminę, galime jiems pasiūlyti sudaryti dalykų, už kuriuos jie yra dėkingi, sąrašą – tai sumažina nerimo lygį. Net galvojimas ir kalbėjimasis apie dėkingumą padės nukreipti mintis į teigiamus dalykus“, – teigia specialistė.
Taip pat naudinga kalbėtis apie emocijas – jų atpažinimas ir įvardijimas padeda pačiam žmogui suprasti, kas su juo vyksta, ką jis išgyvena. O atsidūrus pasirinkimo situacijoje, prasminga priimti „pakankamai gerą” sprendimą – neieškoti tobulo. Tokiu būdu skatinamas patyrimas, kad žmogus veiksmingai sprendžia iškilusias situacijas ir geba susidoroti su iškylančiais iššūkiais.
Verta pridurti, kad šeimoje nereikėtų vengti apsikabinimų ar net žaidimų, veiklų, kurioms reikalingas fizinis kontaktas. Prisilietimai suartina ir jais vaikams rodome, jog jie yra priimti, mylimi ir saugūs.
Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
