Politika ir teisė

Juozas Bernatonis: „Lietuva vystys taikinamąjį tarpininkavimą ginčuose“

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis per susitikimą su Seimo nare Rimante Šalaševičiūte, Policijos departamento, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovais aptarė, kaip galima būtų plačiau taikyti civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) šeimų ginčuose ir nepilnamečių justicijoje.
Susitikimo metu teisingumo ministrui buvo pristatyta civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo praktika, aptartos problemos, su kuriomis kasdieniame darbe susiduria mediacijos srityje dirbantys specialistai, diskutuota dėl mediacijos naudos ir platesnio taikymo galimybių.
„Platus mediacijos taikymas ginčuose yra brandžios ir konstruktyvios visuomenės požymis. Mediacijos instituto formavimas turi būti vystomas ir skatinamas, nes jis prisideda prie to, jog ginčai yra išsprendžiami operatyviai ir taikiai“, – pažymėjo teisingumo ministras J. Bernatonis.
R. Šalaševičiūtė susitikimo metu atkreipė dėmesį, kad mediacijos taikymas ypač svarbus nagrinėjant šeimų konfliktus ir saugant vaikų interesus.
„Mediacija, skirtingai nei bylinėjimasis teismuose, padeda tėvams atstatyti bendravimą ir apsaugoti vaiką nuo streso, kurį jis išgyvena teismo metu. Taikinamasis tarpininkavimas grindžiamas dviejų besiginčijančių pusių susitarimu, kuris yra gyvybiškai svarbus, siekiant apsaugoti vaiko interesus“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
J. Bernatonio iniciatyva šią savaitę Teisingumo ministerijoje bus sudaryta darbo grupė, kurioje žinomi teisės ekspertai, mediacijos srityje dirbantys specialistai, ministerijos ir kitų institucijų atstovai teiks teisingumo ministrui pasiūlymus dėl efektyvesnio taikinamojo tarpininkavimo instrumento naudojimo civiliniuose ginčuose ir mediacijos plėtros kitose teisės srityse.
Ginčo šalims renkantis alternatyvų ginčo sprendimo būdą – mediaciją – turėtų sumažėti teismų darbo krūviai. Be to, taikant mediaciją, civiliniai ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų.
Ginčų taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) yra ginčų taikaus sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui (mediatoriui). Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t.y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija).
Mediacija vykdoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys kartu skiria mediatorių, kurio pagrindinė užduotis – padėti ginčą išspręsti taikiai. Būtent tas aspektas, kad ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, o ne trečiajam asmeniui (arbitrui), skiria mediaciją nuo kitų alternatyvių ginčų sprendimo būdų (pavyzdžiui, arbitražo, trečiųjų teismo ir kt.).

Labai svarbu pažymėti, jog pradėjus mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Taigi net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą. Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis. Ši sutartis, patvirtinta teismo supaprastinto proceso tvarka, gali būti vykdoma priverstinai.

Parašykite komentarą