Transportas

Judumo būdų balansas miestuose – netolima ateitis ar iššūkis?

Transportas jau seniai yra tapęs neatsiejamu miestų elementu, kuriuo naudojasi tiek gyventojai, tiek verslas. Tačiau nuolatinis ir vis augantis transporto srautas kelia nemažus iššūkius – nuo aplinkos triukšmo ir taršos iki miestiečius įkalinančių spūsčių. Tiek viešojo, tiek privataus verslo sektorių atstovai pažymi, kad norint užtikrinti sklandų judėjimą ateities miestuose, o ypač didmiesčiuose, sprendimų ieškoti reikia jau dabar, o savo indėlį į problemų sprendimą turi įnešti ir patys miestai, ir verslas.

Pasak „Susisiekimo paslaugų“ Judumo transformacijos vadovo Jono Damidavičiaus, kalbant apie susisiekimą ir jo įtaką aplinkai, klimatui ir žmogui, vis labiau rekomenduojama žodį transportas keisti žodžiu judumas.

„Vilniaus tikslas yra ne reguliuoti transporto bei eismo srautus, o subalansuoti judumą. Prioritetą reikėtų teikti skirtingų judumo būdų derinimui, nes norime, kad bendrame miesto žemėlapyje atsirastų ne tik daugiau alternatyvų judėti, bet ir platesnių galimybių žmonėms pasirinkti, kaip keliauti iš taško A į tašką B. Judumo ašis yra žmogus, todėl mes kalbame apie visus laviravimo po miestą būdus – tiek ėjimą pėsčiomis, tiek važiavimą dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu, automobiliu“, – pabrėžia J. Damidavičius.

Miestai ieško realiai veikiančių sprendimų

Pasak pašnekovo, Vilniaus patvirtiname Darnaus judumo miesto plane numatoma, kaip per artimiausią dešimtmetį keisis miestas, kad atitiktų vilniečių judėjimo interesus.

„Motorinių transporto priemonių skaičius didėja, o tai reiškia ir opesnes aplinkosaugos, triukšmo ir taršos problemas. Nors vilniečiai dažniau nei anksčiau renkasi dviračius, viešąjį transportą, paspirtukus ir kitus būdus judėti, mūsų turimi duomenys rodo, kad apie pusę visų kasdien atliekamų kelionių sudaro važiavimas automobiliu. Tiesa, dar šiemet planuojame atlikti naujausią keliavimo būdų mieste apklausą ir matysime dabartinį pasiskirstymą“, – teigia J. Damidavičius.

Anot „Susisiekimo paslaugų“ Judumo transformacijos vadovo, iki 2030 m. Vilnius sieks, kad apie trečdalį keliavimo po miestą būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu bei automobiliu, dar apie 7,5 proc. – dviračiais.

„Sparčiai investuojame į vieningą viešojo transporto patirties gerinimą, mažiname neigiamą jo poveikį aplinkai. Didiname viešojo transporto eismo juostų kiekį, taip pat iki 2030 m. planuojame įsigyti 520 autobusų, iš kurių 299 – dujiniai, o 221 – elektrinis, 159 troleibusus. Tuo pat metu sieksime, kad ne mažiau nei 55 proc. visų viešojo transporto priemonių būtų elektrinės, dar 45 proc. bus varomos alternatyviais degalais. Štai vien per 2022-2023 m. mieste atsiras virš 20 naujų dujinių ar elektrinių autobusų, kurie kursuos ir keleivius veš devyniais maršrutais periferinėse miesto teritorijose“, – teigia J. Damidavičius.

Jis priduria, kad realūs pokyčiai Vilniuje vyksta kasdien: „Bene ryškiausias darnaus judumo žingsnis priekin – daugiau nei 110 km kokybiškų dviračių takų sostinėje, iš kurių 18 km nutiesėme vien pernai. Iki 2023 m. planuojame nutiesti trūkstamas jungtis ir turėti baigtą 160 km pagrindinių dviračių takų tinklą mieste. Taip pat nuolat geriname pėsčiųjų judėjimo sąlygas, kuriame miesto gatvių standartą, didiname bevariklio transporto infrastruktūrą, projektus vykdome kompleksiškai sutvarkydami aplinką.“

Privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimas turės stiprėti

„Susisiekimo paslaugų“ Judumo transformacijos vadovas pratęsia, kad atsižvelgiant į karantino poveikį žmonių įpročiams, galima daryti prielaidą, kad ateityje internetinė prekyba ir toliau augs, o tuo pat metu didės ir prekių pristatymo paklausa. Tai gali sukelti naujų iššūkių miestams.

„Neišvengiamai turėsime skirti didesnį dėmesį ir miesto logistikai – kaip suvaldyti prekių ar siuntų pristatymo transporto priemonių srautus ir kaip sukurti patogias bei darnias sąlygas mieste judėti visiems eismo dalyviams. Norint tai užtikrinti, į šią strateginę kryptį reikės įtraukti ir privatų sektorių, tame tarpe ir siuntų pristatymo bendroves“, – sako J. Damidavičius.

„DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Baltijos šalyse Gabrielius Bilevičius antrina, kad įmonė supranta, kokią įtaką aplinkai daro jos vykdoma veikla ir judėjimas miestuose. Todėl siuntų pristatymo bendrovė stengiasi aktyviai investuoti į kuo darnesnį judėjimą. Vienas tokių pavyzdžių – šalia Vilniaus centro atidarytas nedidelis paskirstymo taškas.

„Pozityviai žvelgiame į Vilniaus miesto inicijuojamas permainas, padedančias transformuoti judumo supratimą ir atkreipti dėmesį į žmonėms, verslui ir miestams aktualias problemas. Savo indėlį į darnesnį judėjimą stengiamės įnešti ir mes. Pavyzdžiui, į Naujamiestyje esantį mikrodepą atkeliauja siuntos, kurias Senamiestyje ir centre pristatome pėsčiomis arba e. paspirtuku. Šias paslaugas paskatino noras užbėgti už akių ne tik pernai įvykusiems pokyčiams, kuomet eismas Vilniaus Senamiestyje buvo pradėtas organizuoti kilpiniu būdu, bet ir galimai dar didesniems apribojimams ateityje“, – pažymi G. Bilevičius. 

Prisitaikyti padės elektromobiliai

„DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Gabrielius Bilevičius pažymi, kad nors visų siuntų pėsčiomis ir e. paspirtukais pristatyti neįmanoma, tačiau yra ir kitų būdų, kaip įmonės gali mažinti savo poveikį aplinkai ir miesto gyventojų judėjimui. Tai – aplinkai draugiško transporto naudojimas.

„Jau šiemet „DPD Lietuva“ siuntas Vilniuje pristatys virš 50 naujų elektromobilių, į kuriuos investuosime apie 3 mln. eurų. Taip pat investuosime ir į įkrovimo stotelių įrengimą. Dėl šios iniciatyvos, Lietuvoje į aplinką kasmet išmesime net 305 tonomis mažiau anglies dioksido“, – teigia G. Bilevičius.

Verslas gali padėti formuoti naują požiūrį į judumą

„Susisiekimo paslaugų“ Judumo transformacijos vadovas akcentuoja, kad visos iniciatyvos, susijusios su darnaus judumo propagavimu, yra sveikintinos ir pavyzdinės, ypatingai verslo įmonių, skiriančių daugiau investicijų dėl aplinkosaugos ar tvarių paslaugų teikimo užtikrinimo.

„Svarbu, kad permainas inicijuotų ne tik miestai, bet ir patys verslai, tačiau rasti bendrų sąlyčio taškų tarp viešojo ir privataus sektorių yra būtina, juolab kad pastarasis – gerokai lankstesnis už valstybines įmones. Tikimės, kad ateityje šis ryšys tik tvirtės, o verslai ir toliau rodys lyderystę, formuojant naują požiūrį į judumą ir aplinkosaugą“, – sako J. Damidavičius.

Apie „DPD Lietuva“:                                                         

UAB „DPD Lietuva“ yra tarptautinės siuntų pristatymo grupės „DPDgroup“ dalis. Įmonė yra siuntų pristatymo / kurjerių verslo Lietuvoje lyderė. „DPD Lietuva“ paslaugos – siuntų pristatymas į 220 pasaulio valstybių ir nuolat plečiamas „Pickup“ savitarnos terminalų tinklas. „DPD Lietuva“ tinkle šiuo metu dirba per 850 darbuotojų.

Apie „DPDgroup“:

„DPDgroup“ yra didžiausias tarptautinis siuntų pristatymo tinklas Europoje. Grupėje dirba per 97 000 siuntų pristatymo ekspertų, yra įrengta daugiau kaip 58 000 „Pickup“ siuntų taškų. Kasdien „DPDgroup“ pristato 7,5 mln. siuntų – 1,9 mlrd. per metus. Įmonių grupė turi keturis prekės ženklus visoje Europoje: DPD, „Chronopost“, SEUR ir BRT. „DPDgroup“ priklauso „GeoPost“, kurios pajamos 2020 metais siekė 11 mlrd. Eur.

„GeoPost“ yra kontroliuojančioji kompanija, kurią valdo „Le Groupe La Poste“.

Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „Gravitas Partners“

Rekomenduojame
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Parašykite komentarą