Verslas

Jei ūkininkai taupys trąšoms, gero derliaus gali nesitikėti

Kiekvienam ūkininkui žinoma, kad augalų derlius ir bendras ūkio rentabilumas labiausiai priklauso nuo žemės derlingumo. Kiek dirva yra derlinga, galime spręsti iš jos gebėjimo augalus aprūpinti mineralinėmis medžiagomis, dar kitaip vadinamomis NPK (azotas – N, fosforas – P, kalis – K) trąšomis. Didžiausiu ūkininkų galvosūkiu tampa, kaip savo laukuose pagerinti NPK rodiklį, investuojant mažiausiai lėšų. Ir čia ekspertai dega raudoną šviesą – pataria būti atsargiems.

„Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė pastebi, kad rudenį ūkininkai savo laukus linkę tręšti po javapjūtės likusiais šiaudais. Pasak mokslų daktarės, tai vertinga organinė trąša, tačiau neteisingas jos naudojimas pasėliui gali atnešti daugiau žalos negu naudos.

„Miglinių javų šiaudai gali tapti kokybiška organine dirvožemio trąša, tačiau tik su sąlyga, kad ūkininkas viską atliks technologiškai teisingai. Priešingu atveju, rezultatas gali smarkiai nuvilti. Ką svarbu žinoti, kad yrantys šiaudai dirvožemiui grąžina apie 50 proc. kalio, tačiau fosforo ir azoto – tik 20-25 proc. Tad, norint, kad javų šiaudai duotų maksimalią naudą, privaloma naudoti kompleksines trąšas, kurių sudėtyje būtų ne tik fosforo ar kalio, bet ir azoto“,- įsitikinusi G. Pšibišauskienė.

Pasak jos, fosforas yra vienas svarbiausių žemės ūkio augalų mitybos elementų, kurio dėl mažo judrumo ir mažo tirpumo augalams dažnai trūksta.

„Fosforas yra būtinas ankstyvuoju javų auginimo laikotarpiu, ypač krūmijimosi, o vėliau ir bamblėjimo bei grūdo užsipildymo tarpsniais. Ypatinga fosforo svarba rudenį, gerinant augalo pasiruošimą žiemojimui. Didelę reikšmę sveikam augalo vystymuisi turi ir kalis, kurio negalima pakeisti kitais elementais. Kalio kiekis augale turi didelę įtaką ląstelių sienelių išsiplėtimui, osmosiniam slėgiui pačioje ląstelėje bei augalo gebėjimui siurbti dirvoje esantį vandenį. Nuo to, kiek augalas turi sukaupęs kalio, priklauso ir jo atsparumas šalčiui‘,- teigia pašnekovė.

Papildomų problemų laukams, pasak G. Pšibišauskienės, gali kelti netvarkingai pasiskirstę šiaudų kiekiai: „Dažniausia šiaudai pasiskirsto nevienodai, naudojant dirvos paruošimo skutiko pagalba technologiją, kuomet į žemę, 20-30 cm gylį, įterpiami dideli šiaudų kiekiai. Toks šiaudų sandėlis dirvoje tampa nuodu žemės ūkio augalams. Taip nutinka todėl, kad šiaudų skaidymosi procese iš augalų yra atimamos mineralinės medžiagos, absorbuojama drėgmė, o dirvos sluoksnis su didele, nesuskaidytų šiaudų mase tampa kliūtimi augalų šaknims. Todėl šiame etape negalima praleisti tręšimo azotinėmis trąšomis, kurios ypatingai svarbios šiaudų dirvožemyje skaidymui“.

Agrotechnologijų mokslo daktarė pastebi, kad tarp ūkininkų vis dažniau pastebima tendencija mažinti kompleksinių trąšų normas. Tačiau, jos įsitikinimu, toks mažinimas galimas tik tuomet, kai yra nuoseklus šiaudų tvarkymas: kombaino susmulkinti šiaudai nėra ilgesni nei 8 cm, sėjomainoje, pagal dirvoje esantį NPK kiekį, parinkti tinkami posėliniai ar įsėliniai augalai, žemė kalkinama, šalia sėklos įterpiamos gyvūninės kilmės ar kt. organinės trąšos. Tačiau, jei šių žingsnių ūkininkai nesilaikė, norint išvengti nuostolių, trąšų patartina nemažinti.

Šiai nuomonei pritaria ir „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovė Lina Magilevičienė. Jos teigimu, ši vasara labai aiškiai parodė, kad tikėtis kokybiško derliaus, neinvestuojant ar nepakankamai investuojant į trąšas, yra kone neįmanoma.

„Ženkliai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai, kliaudamiesi sėkme ar ankstesniu žemės įdirbiu itin vangiai tręšė savo laukus, tad natūralu, kad laukuose turėjome ir atitinkamą grąžą – žemą grūdų kokybę. Taip nutiko dėl saulėtų dienų trūkumo ir ilgai užsitęsusio lietaus, iš grūdo išplovusio baltymą ir glitimą. Nepalankias oro sąlygas tokiu atveju kompensuodavo azotinės trąšos, tačiau šiemet jų berta buvo itin mažai,- situaciją šio sezono laukuose komentuoja L. Magilevičienė.- Dabar, prasidedant rudeninei sėjai, panašių klaidų raginčiau nebekartoti, nes  būtent rudeninis tręšimas grūdo vystymuisi turi didžiausią reikšmę. Grūdui dygstant, intensyviai naudojamos pačioje sėkloje esančios maisto medžiagos. Tačiau toliau augalui augti, vystytis ir stiprėti  jau būtini dirvoje esantys arba su trąšomis prieš pat sėją ar sėjos metu įterpti fosforas ir kalis.  Šių elementų trūkumas žiemkenčių augimo ir vystymosi pradžioje rudenį taip stipriai veikia augalus, kad padarytos žalos vėliau jau nebegalima ištaisyti net ir labai gausiai tręšiant. Žiemkenčiai sunkiai peržiemos, pasėlis bus retokas, varpų produktyvumas nedidelis, o galutinis rezultatas – negausus derlius“,- įžvalgomis dalijasi Lina Magilevičienė.

Apie AB „Linas Agro“

AB „Linas Agro“ – viena didžiausių Lietuvoje agroverslo bendrovių, daugiau kaip 30 metų užsiimanti prekyba žemės ūkio žaliavomis tarptautinėje rinkoje bei siūlanti žemės ūkio produktus ir paslaugas žemdirbiams. Bendrovė užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo, iki grūdų supirkimo.

„Linas Agro“ priklauso įmonių grupei „Linas Agro Group“, kuri yra didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupė, sudaryta iš 75 pavaldžių ir trijų asocijuotų įmonių, veikiančių 8 šalyse. Jose dirba daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų.

Pranešimą paskelbė: Vaida Praciuvienė, AB Linas Agro

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą