Pastaraisiais metais pasaulyje vis labiau „jaunėja“ nacionalinės mokslo akademijos. Mokslininkai suprato, kad jaunų ir patyrusių tyrėjų bendradarbiavimas naudingas ne tik mokslininkų bendruomenėms, bet ir visuomenei, todėl daugelio Europos šalių mokslo akademijose vis dažniau į įvairias veiklas įsilieja daug pasiekę jaunieji mokslininkai.
2018 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) iniciatyva įkurta LMA Jaunoji akademija (LMAJA), į kurią kiekvienais metais ketverių metų kadencijai išrenkama po du išskirtinių mokslinių rezultatų pasiekusius perspektyvius mokslininkus iš humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijų ir žemės ūkio mokslo sričių. Tokia rotacija užtikrina, kad Jaunoji akademija visuomet išliks „jauna“, skirtingos mokslininkų kartos galės įsitraukti ir padėti formuoti bendrą Europos mokslinių tyrimų ekosistemą.
Pernai rudenį, subūrus 40 narių, buvo baigta formuoti LMA Jaunoji akademija. Šiemet, išrinkus dar dešimt naujų narių, 2018 m. išrinkti jaunieji akademikai taps alumnais ir toliau dalyvaus LMAJA veikloje patariamuoju balsu.
Šiuo metu vyksta kandidatų į LMAJA narius registracija, paraiškos priimamos iki 2022 m. spalio 20 d. LMA elektroninėje sistemoje.
LMAJA nariais renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje, įgiję daktaro laipsnį ne daugiau kaip prieš 10 metų ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus iki paskutinės dokumentų priėmimo dienos. Kandidatus iškelti gali Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatai ir mokslo tarybos, LMA akademikai, Lietuvos mokslininkų asociacijos, kandidatais gali išsikelti ir patys jaunieji mokslininkai.
Pagrindinis jaunųjų akademijų, įskaitant LMAJA, tikslas – atstovauti jaunųjų mokslininkų interesams, patarti mokslo politikos klausimais, bendradarbiauti su kitų šalių akademijomis, skleisti mokslu pagrįstas žinias visuomenėje ir skatinti akademinę mentorystę. LMAJA dalyvauja ir tarptautiniuose susitikimuose, yra Europos jaunųjų akademijų tinklo (ENYA) narė. Taip pat yra pasirašiusi Europos jaunųjų akademijų narių mainų chartiją, kad būtų užtikrintas lengvesnis bendradarbiavimas ir mokymasis. Pirmaisiais įkūrimo metais kartu su Šiaurės ir Baltijos šalimis LMAJA pasirašė bendrą pareiškimą dėl lyčių lygybės užtikrinimo akademinėje bendruomenėje, siekiant didesnės požiūrių įvairovės ir mokslo kokybės. Šiemet LMAJA prisijungė prie Jaunųjų akademijų mokslo patariamosios struktūros (YASAS), kuri siekia prisidėti prie Europos politikos formavimo. Tikimasi, kad jaunųjų mokslininkų įsiliejimas į mokslo patariamąją struktūrą padės užtikrinti mokslininkų bendradarbiavimą ir mokslo formavimo politikos tęstinumą.
Pirmoji nacionalinė jaunoji akademija įkurta Vokietijoje 2000 metais. 2019 m. Budapešte vykusiame Pasaulio mokslo forume jaunųjų akademijų atstovai pasirašė deklaraciją dėl pagrindinių jaunųjų akademijų principų ir vertybių. Šiuo metu veikia beveik 50 jaunųjų akademijų.
Pranešimą paskelbė: Evelina Baronienė , Lietuvos mokslų akademija