Klimato kaita yra viso pasaulio problema, kuriai spręsti ieškoma įvairiausių būdų. Vienas jų – žiedinė ekonomika, kuri tampa vis ryškesnė verslo principų ir tikslų dalis ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje. Tvarių pakuočių sprendimų lyderė pasaulyje „DS Smith“ net dvylika skirtingų kalbų rengia specialias pamokas paaugliams apie žiedinės ekonomikos reikšmę. Anot įmonės atstovų Lietuvoje, juntamas ryškus susidomėjimas iš mokinių pusės – jiems rūpi, kokiame pasaulyje gyvens ir kokiais būdais jie gali prisidėti prie tvaresnio rytojaus.
Kuo šalis labiau išsivysčiusi ekonomiškai, tuo didesnis joje vartojimas ir, atitinkamai, atliekų kiekis bei gamybos sukuriama tarša. Žiedinė ekonomika – tai uždara procesų grandinė, kai gamybos sąnaudos ir atliekos yra valdomos taip, kad būtų minimalizuotos.
„Vienas pagrindinių šių mokymų ir mūsų kaip įmonės tikslų yra šviesti visuomenę, ypač jaunus žmones, apie perdirbimo galimybes, tvarius pasirinkimus, tuo pačiu mažinant taršą ir atliekas. Savo ruožtu iki 2030-ųjų esame užsibrėžę įtraukti ne mažiau nei 5 milijonus žmonių į specialų žiedinės ekonomikos mokymų procesą, taip pat iki 2025 metų pašalinti milijardą probleminio plastiko vienetų iš parduotuvių lentynų.
Vienas svarbiausių mūsų tikslų iki 2030 metų yra bent 40 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį, o 2050 metais jau neviršyti 0“, – pasakoja Genadijus Poplavskis, „DS Smith Packaging Lithuania“ Verslo plėtros vadovas Baltijos šalims.
Paaugliai mokosi rūpintis pasauliu
Nemokamas žiedinės ekonomikos pamokų planas sudarytas 11–14 metų amžiaus moksleiviams jau skinasi kelią ir Lietuvoje. Dėl šio tvariais pakuočių sprendimais užsiimančios įmonės parengto plano, paaugliai susipažįsta su pagrindiniais principais, kaip visa visuomenė ir jie patys gali prisidėti prie natūralių gamtos išteklių išsaugojimo bei priimti tvarius sprendimus, esančius jų rankose.
Mokymų metu vaikams demonstruojami kasdieniai pavyzdžiai, jie dalyvauja interaktyviose veiklose, stebi tikslingai parinktą vaizdo medžiagą, kurioje paaiškinami skirtumai tarp linijinės ir žiedinės ekonomikos, tarp besaikio pirkimo bei išmetimo ir perdirbimo. Taip pat pasakojama apie ribotus gamtos išteklius, aptariama, kaip juos naudoja nemaža dalis planetos ir kaip naudoja kai kurios, tvarumo principais paremtos įmonės.
„Siekiant iliustruoti žiediškumą ir palyginti šį modelį su tradiciniu linijinės ekonomikos modeliu, pateikiu plastikinio buteliuko pavyzdį: daugelyje šalių vis dar taikomas „paimk-pagamink-išmesk“ požiūris sukuria labai daug plastiko atliekų ir esame įsitikinę, jog šį modelį yra būtina pakeisti. Juk pagamintas, įsigytas ir vėliau išmestas plastiko buteliukas vėliau nugula į sąvartyną, o galėtų būti perdirbtas.
Mūsų šalyje veikianti taromatų sistema tikrai sėkminga ir mokiniai iš karto įvardijo tai kaip puikų būdą žiediškumui skatinti. Be to, paaugliai apsvarstė ir pasiūlė kitų alternatyvų, tokių kaip naudoti gertuves, pakartotinai naudoti plastikinius buteliukus arba visai jų nenaudoti, ieškoti kitų medžiagų buteliams gaminti“, – dalijasi G. Poplavskis.
Anot jo, pamokų metu buvo juntamas nuoširdus susidomėjimas iš mokinių pusės. Jie ne tik aktyviai klausėsi, uždavinėjo klausimus, bet ir noriai atliko užduotis. Moksleiviai dažniausiai uždavė tokius klausimus, kurie indikavo ne patį perdirbimo procesą, o tai, kas iš viso gali būti perdirbta.
„Pamokoje dalyvavusius mokinius taip pat kvietėme sudalyvauti žaidime „Kas gali būti perdirbama“. Jiems buvo rodomi įvairių daiktų pavyzdžiai, o mokiniai turėjo iškelti nykštį aukštyn, jei perdirbti galima, ir žemyn – jei ne.
Taip pat mokinius domino, kaip nustatyti, pavyzdžiui, kada picos dėžė yra pernelyg sutepta, kad būtų tinkama mesti į popieriaus konteinerį, ir ar lipnūs popieriniai lapeliai, kurių dalis padengta klijais, tinkami perdirbimui. Tai parodo, jog į planetą ir aplinkos tausojimą jaunoji karta žvelgia kiek kitomis akimis – jiems rūpi, kokiame pasaulyje gyvens, ir stengiasi atrasti atpažįstamų kasdienių procesų, kuriuos patys gali paversti tvaresniais“, – priduria G. Poplavskis.
Jam antrina Jono Basanavičiaus progimnazijos septintokų auklėtoja Ringailė Tervydienė teigdama, kad mokiniams svarbu žinoti būdus, kaip prie gamtinių išteklių saugojimo gali prisidėti savo kasdienybėje.
„Mokiniai negali rinktis žaliosios energijos ar ekologiško automobilio, nuspręsti įsirengti saulės elektrinės ant nuosavo namo stogo, todėl svarbu suteikti jiems tinkamus įrankius ir žinias su pavyzdžiais. Žiedinės ekonomikos terminas gali išgąsdinti, tačiau išgirdus apie kartono dėžę, kuri per kelias savaites apsukusi ratą sugrįžta į prekybos salę, tampa daug aiškiau. Šių pamokų metu vaikai išmoko, kaip prisidėti prie žiedinės ekonomikos, kol dar neturi sprendimo teisės daugelyje reikšmingų ir finansiškai kainuojančių sprendimų, ir kodėl tai svarbu“, – tikina R. Tervydienė.
Pranešimą paskelbė: Goda Diečkutė, UAB Headline agency
