Šiandien Seime įvykusioje spaudos konferencijoje TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma pasiūlė labai atidžiai rinktis šilumos ūkio valdymo būdą, o savivaldybėse jokiu būdu nepriiminėti skubotų ilgalaikių nuomos pratęsimo sprendimų. Nuoma daug kur neatsipirko „Matome, kad šilumos ūkio nuomą pasirinkusios savivaldybės labiau pralošė, negu išlošė. Sugrupavus šilumos įmones į palyginamas grupes pastebėjome, kad kiekvienoje grupėje tokie tiekėjai kaip „Dalkia” bei „E-energija” paprastai rikiuojasi arti brangiausių”, – teigė J. Razma. Pasak Seimo nario, atlikta analizė įrodo, kad šilumos ūkio nuoma privatiems ūkio subjektams nepasiteisino. „Peršasi išvada: savivaldybės nebeturėtų sudarinėti naujų nuomos sutarčių, o šilumos ūkį vis dėlto turėtų tvarkyti pačios”, – įsitikinęs frakcijos seniūnas. J. Razma sakė siūlysiąs tokią nuostatą įrašyti į TS-LKD savivaldybių rinkimų programą. Visa, ką privačios įmonės investuoja į šilumos ūkio atnaujinimą, apmoka vartotojai. J. Razma mano, kad savivaldybės šilumos ūkio įmonės, sustiprinus vadybą, gali būti pakankamai pajėgios pačios, be privataus operatoriaus pagalbos, investuoti ir atnaujinti tinklus bei jėgaines. „Privatus investuotojas, neretai turėdamas prieš akis neilgą ir bet kuriuo atveju ribotą investavimo horizontą, ne visada gali būti suinteresuotas pačiais optimaliausiais investavimo ir valdymo sprendimais. Nėra ko stebėtis, kad netgi kokių nors aplinkos apsaugos normų griežtinimas, kaip matome dabar Vilniaus atveju, gali sukelti nereikalingų įtampų”, – pastebi politikas. „Tad linkėčiau savivaldybių politikams nebelipti ant to paties sykį skaudžiai jau užgavusio grėblio, o ieškoti modernių būdų miestų šilumos ūkiams valdyti. Augantis biokuro naudojimas šilumos gamybai – sveikintina tendencija, tačiau ne blogiau už privatininką tuo gali užsiimti savivaldybės įmonė”, – tikina J. Razma. Sutarties Vilniuje pratęsimo diskusija – per ankstyva Komentuodamas sostinėje kylančias aistras dėl nuomos sutarties su „Dalkia” pratęsimo dar 20-čiai metų, J. Razma pažymėjo, kad apie pratęsimą kalbėti apskritai neverta, o jokio naujo konkurso taip pat nereikia skelbti. „Iki nuomos sutarties pabaigos dar liko net 7 metai – argi jau atėjo laikas kalbėti apie naują konkursą? Nuomotojas privalo laikytis galiojančių teisės normų, vadinasi, ir vykdyti gamtosauginius reikalavimus, nesvarbu, kada ir kokie jie beįsigaliotų. Tuo tarpu savivaldybė turi užtikrinti, kad kiekvienas potencialus investuotojas gautų adekvačias garantijas ir prisiimtų miestui svarbius įsipareigojimus. Akivaizdu, kad modernizavimo projektui vykdyti galima pasitelkti platų partnerių ratą, neapsiribojant dabartiniu šilumos ūkio operatoriumi. Ten, kur nepagrįstai skubama – visada kyla įtarimų, užtenka prisiminti kad ir liūdnai pagarsėjusį LEO atvejį. Savivaldybės tarybos nariams, tikiuosi, užteks politinės valios priimti tik tokius sprendimus, kurie bus nepriekaištingai skaidrūs, ir Vilniuje apie LEO pasikartojimą neteks girdėti”, – vylėsi politikas. Anot Jurgio Razmos, dar vienas aspektas, keliantis nerimą – nuspėjamos gana artimos sostinės šilumos ūkio operatoriaus sąsajos su viena didelę biokuro rinkos dalį valdančia bendrove. „Šis faktas nėra palankus Vilniaus šilumos vartotojams, jis turėtų kelti susirūpinimą Vilniaus politikams. Įgyvendinus siūlomą šilumos ūkio konversiją į biokurą, gali būti labai sunku kontroliuoti, ar biokuras „saviškiams” tiekiamas rinkos kainomis. Kas garantuos, kad nenugalės pagunda iškelti pelną į kitą bendrovę”, – svarsto TS-LKD frakcijos seniūnas.
