Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 tūkstančių litų, tačiau piliečių, prieš kuriuos buvo padaryti nusikaltimai, šie pinigai nepasiekė. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų interesus.
Dažniausiai kalintys asmenys, kuriems buvo priteista žala, turi finansinių prievolių valstybei ar privatiems ir juridiniams asmenims – baudos, žalos atlyginimas nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims ir kita –, kurių išieškojimas yra pradėtas vykdyti priverstine tvarka. Tarp įkalintų asmenų šis skaičius sudaro beveik 100 proc.
„Mes siūlome nustatyti, kad vykdant teismo sprendimus, lėšos būtų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę banko sąskaitą, o jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos būtų pervedamos į jo asmeninę sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Tuomet būtų apribota galimybė pervesti pinigus į trečiųjų asmenų sąskaitas. Tokiu būdu bus užtikrinti kreditorių – tiek valstybės, tiek privačių fizinių ir juridinių asmenų – teisėti interesai ir lūkesčiai“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiuo metu asmenys, siekdami išvengti priteistų sumų arešto, prašymuose dėl teismo sprendimo vykdymo dažnai nurodo ne savo asmeninę ar laisvės atėmimo įstaigos, o trečiųjų asmenų – artimųjų, draugų ar kitų kalinių – banko sąskaitą. Tokiu būdu priteistas žalos atlyginimas yra pervedamas tiesiogiai į nurodytą banko sąskaitą, o turimas įsiskolinimas nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims nėra padengiamas.
Teisingumo ministerija neatlieka finansinių operacijų grynais pinigais, todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjui paprašius žalą išmokėti būtent tokiu būdu, prašymo įvykdymas yra faktiškai beveik neįmanomas, kadangi reikalauja neproporcingų laiko ir resursų sąnaudų. Dėl šios priežasties įstatymo projekte siūloma atsisakyti žalos atlyginimo išmokant grynus pinigus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
