Iššūkių kupina pastarųjų metų situacija lėmė, kad namuose teko praleisti daug laiko – dirbti, mokytis, leisti laisvalaikį ir, žinoma, gaminti. Ne veltui, pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai, namuose gamintas maistas paskelbtas viena iš 2022-ųjų kulinarinių tendencijų. Su tuo sutinka ir virtuvės šefas Gian Luca Demarco, pasakojantis apie šeimoje puoselėjamas kulinarines tradicijas bei maisto reikšmę jo vaikystės namuose Italijoje.
Iš kartos į kartą
Šiuo neįprastu laikotarpiu, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, pasaulis vis daugiau dėmesio skiria namuose ruoštam maistui. Tai – paprasti, jaukius vaikystės prisiminimus keliantys patiekalai, kurių gaminimas ramina, suteikia malonumą bei džiaugsmą.
„Šiltus prisiminimus keliantis namuose pagamintas maistas gali padėti pajausti emocinį komfortą, bent akimirkai pamiršti rūpesčius. Tokių patiekalų receptai įprastai perduodami iš kartos į kartą, o jiems reikalingų ingredientų prekybos tinklo parduotuvių lentynose ieško ir seneliai, ir anūkai. Atsižvelgdami į tai, siekiame nuolatos užtikrinti, kad mūsų pirkėjai visada galėtų įsigyti lietuviškus, tradicinius, nuo vaikystės mėgstamus produktus“, – pažymi E. Dapkienė.
Tuo metu virtuvės šefas Gian Luca Demarco šypsosi – maistas ir šeima jam yra neatsiejama, o užaugus Italijoje, kitaip ir būti negalėtų. Ši šalis, teigia jis, visame pasaulyje garsi itin stipriu šeimos ryšiu bei kulinarinėmis tradicijomis, kurios skleidžiasi prie stalo susirinkus visiems namiškiams. Tokias vertybes Gian Luca Demarco puoselėja ir palikęs vaikystės namus.
„Dabar, gyvendamas Lietuvoje, stengiuosi, kad kuo dažniau gamintume ir valgytume su visa šeima, tad bent kartą per dieną prie stalo susėdame drauge. Mūsų šeimoje maisto gaminimas yra pats svarbiausias ir pagrindinis užsiėmimas. Tokia vertybė buvo puoselėjama ir mano tėvų namuose. Šeimoje ryšys visada megzdavosi per maistą, jo gaminimą“, – pasakoja Gian Luca Demarco.
Dėl šios priežasties virtuvės šefas ir dabar stengiasi kuo dažniau gaminti su savo vaikais. Jie, sako Gian Luca Demarco, tai vertina, noriai maistą ruošia kartu, mėgsta dalyvauti kiekviename kulinariniame procese.
„Mano mažoji nuolat prašo gaminti su tėčiu. Jai tai – labai smagu. Visgi, pastebiu, kad žmona yra gerokai kantresnė, žino paslaptis, kaip perduoti šias tradicijas vaikams. Savo ruožtu aš juos pripratinau valgyti daržoves. Turiu keletą savo gudrybių“, – akį merkia virtuvės šefas.
Prie stalo – įspūdingas būrys giminaičių
Paklaustas, kokios kulinarinės tradicijos buvo puoselėjamos jo paties vaikystėje, Gian Luca Demarco akcentuoja – virtuvės šefo šeima kiekvieną savaitgalį ar per didesnes šventes sėsdavo prie didelio ir gausaus stalo.
„Augau šiaurės Italijoje. Šiame regione picos nėra tokios populiarios, todėl tikrai ne visi italai jas valgo. Tuo metu namuose valgydavome Brasato – jautienos troškinį. Taip pat lazaniją, raviolius, daug keptų daržovių. Mano mėgstamiausios būdavo bulvės su kepinta paprika. Ypatingai skanu“, – prisimena Gian Luca Demarco.
Daugelis, priduria jis, įsivaizduoja, kaip Italijoje atrodo šeimos susibūrimai, tačiau realybė yra dar įspūdingesnė.
„Mano namuose savaitgalio ar šventinių pietų susėsdavo visa giminė. Todėl prie stalo vienu kartu susirinkdavo ir 50 žmonių“, – juokiasi Gian Luca Demarco.
Pamaitinti tokį būrį giminaičių gali pasirodyti nemenku iššūkiu. Tačiau, pasak virtuvės šefo, Italijoje mamos ir močiutės žino, kaip su šiuo išbandymu susidoroti, o jų virtuvės paslaptys yra perduodamos iš kartos į kartą.
Todėl dar vaikystėje susipažinęs su šeimos kulinarinėmis tradicijomis, pašnekovas šiandien pastarąsias naudoja ir savo kūryboje. Tik taiko modernesnes technikas, šiuolaikinį stilių, o tai leidžia pasiekti kitokio lygio rezultatus.
Dalinasi šeimos receptu
Prisimindamas vaikystėje mėgtą patiekalą, Gian Luca Demarco siūlo jį išbandyti ir kitus. Virtuvės šefas dalinasi šeimos receptu, kurį pats naudoja kaip gudrybę savo vaikus paskatinti valgyti daržoves.
Tam, anot Gian Luca Demarco, prireiks baklažano, kurį jis pataria supjaustyti pusės centimetro storio griežinėliais. Pastarieji apvoliojami pilno grūdo grikių miltuose su išplaktu kiaušiniu ir dedami į orkaitę, kad apkeptų. Tada iš griežinėlių gaminamas baklažanų sumuštinis: ant vieno griežinėlio uždedama virto kumpio, itališko sūrio Caciotta, o ant viršaus dedamas dar vienas baklažano griežinėlis. Toks sumuštinis keliauja į orkaitę, kur yra apkepamas.
„Mano mama šį patiekalą vadindavo baklažano vežimėliu. Ji sakydavo – vaikams įpiršti galima bet kurią daržovę. Tereikia daug sūrio. Su juo, anot mano mamos, vaikai suvalgys viską“, – šypsosi Gian Luca Demarco.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai”