Lankantis Graikijoje, ypač būnant Atėnuose, patariama nuvažiuoti ir į legendomis apipintus Delfus. Be galo vaizdinga yra jau pati kelionė, ypač, kai pakylama į Parnaso kalnus ir prasideda serpantino posūkiai, o po to pasimato ir Korinto įlankos vandens žydrynė. Atstumas – maždaug pusantro šimto kilometrų, į vieną pusę važiuojama vidutiniškai dvi valandas, nors pakeliui irgi yra gražių vietų, miestelių, pavyzdžiui – Arachova, ir lankytinų objektų, jei tik yra laiko sustoti. Kelionės, Graikijatuo ir žavi: nepaprastais vaizdais ir turtinga istorija.
Istorinė Delfų vieta
Parnaso kalno papėdėje, ant šlaito išvysite senuosius Delfus ir jo šventyklas. Antikiniame pasaulyje tai buvo žemės centras, – iš tiesų tais laikais žinotų žemių geografinis vidurys. Anot legendos dievas Dzeusas iš dviejų skirtingų pasaulio kraštų pasiuntęs du erelius, ir toje vietoje, kur jie susitiko, buvo įkurti Delfai. Parinkta vieta yra labai vaizdinga ir nestokoja gamtos grožio. Ne veltui viena iš čia pastatytų šventyklų buvo skirta Motinai Žemei, deivei Gajai. Ko gero tai netgi buvusi viena pirmųjų šventyklų šiame slėnyje. Legendose pasakojama, kad Gajos šventyklą saugojęs milžiniškas žaltys, kurį vėliau nugalabijęs Apolonas.
Apolonas ir žaidynės
Delfai ilgus amžius prieš mūsų erą buvo ir politinis, ir religinis, moralinis centras, čia gyveno svarbiausiasis žynys orakulas. Ši vieta – lyg viso helenistinio pasaulio vienybės simbolis, svarbiausioji saulės ir šviesos dievo, Dzeuso sūnaus Apolono garbinimo vieta. Apolonas globojęs ir muziką bei poeziją, pats buvo žinomas, kaip pranašas ir gydytojas. Būtent Delfuose kas ketveri metai taip pat buvo rengiamos antros žinomiausios po Olimpinių Pitijos žaidynės, kuriose vykdavo ne tik gimnastikos ar važiavimo karietomis konkursai, bet ir muzikinių, literatūrinių kūrinių konkursai. Būtent čia nugalėtojai buvo vainikuojami laurų vainikais. Beje, Pitijos pavadinimas yra kildinamas iš žalčio-gyvatės-pitono, to paties, kurį nužudė Apolonas. Žaidynių metu populiarūs buvo vaidinimai pagal šią legendą. Pačių Delfų pavadinimas siejamas su dievu, pasivertusiu į delfiną, kuris lydėjęs kretiečius, kai šie pirmą kartą atplaukę į Delfų uostą ir kalnuose pastatę Apolono šventyklą.
Orakulų pranašystės ir turtai
Jei domitės Antikine istorija apie Graikiją, kelionės į Delfus metu sužinosite, kokia buvusi čia gyvenusių orakulų galia. Jie buvo laikomi pačiais patikimiausiais, pas juos pasitarti ir išgirsti dievų valios savo pasiuntinius siuntė miestiečiai, valdovai, ėjo atskiri žmonės. Sakoma, kad būtent Delfų orakulai išpranašavo didvyrių Argonautų žygį dėl aukso vilnos, Trojos karą, patarė išplėsti Antikinę imperiją ir įkurti kolonijas. Delfų orakulų suklestėjimo viršūne laikomi VI-IV amžiai prieš mūsų erą. Už pranašystes orakulams buvo aukojamos dovanos ir Delfai sukaupė nemažus turtus, statė naujas šventyklas šiame slėnyje. II a. prieš Kr. romėnai užkariavo Delfus. Toliau istorija klostėsi taip, kad vieni Romos imperatoriai garbindavo dievus šventyklose, o kiti jas nusiaubdavo ir apiplėšdavo.
Žinoma, kad Delfų kompleksą sudarė daugiau kaip dvidešimt pastatų ir daugybė skulptūrų, kolonadų, arkų. Centre buvusi pagrindinė ir didžiausia šventykla, skirta Apolonui, antroji pagal svarbą šventykla paskirta Atėnei. Beje, ją pirmąją ir išvysite, jei atvyksite iš Atėnų pusės. Akį patrauks ir apvalusis kolonų statinys Tholas, šiandien tapęs Delfų simboliu. Nemažą teritorijos dalį užėmė žaidynių amfiteatras po atviru dangumi. Kitoje Apolono šventyklos pusėje, terasose buvo statomi lobynai ir iždo saugyklos, jų čia buvo tikrai ne viena. Teritoriją puošė žaidynėse pasižymėjusių atletų skulptūros, jų minima daugiau nei trys šimtai. Šventajame Delfų slėnyje taip pat buvo stadionas, šventasis šaltinis, hipodromas, kiek toliau – gimnazijos pastatai su aikštynais ir baseinais.
Ką šiandien galima pamatyti Delfuose
Legendinių Delfų teritorija tyrinėti pradėta tik XIX amžiaus antroje pusėje. Pirmieji to ėmėsi vokiečių archeologai, vėliau darbai patikėti prancūzų mokyklai Atėnuose. Jiems teko iškelti ant Delfų griuvėsių įsikūrusią Kastri gyvenvietę ir netoliese, vakarų pusėje, suformuoti naują Delfų miestelį. Dabar Antikinių Delfų vieta yra atvira lankytojams ir, kiek įmanoma, atstatyta.
Kasinėjant Delfus buvo rasta per tris tūkstančius įrašų, iš kurių mes šiandien galime tiek daug žinoti apie gyvenimą Antikos laikais. Ne tik archeologinė gyvenvietė yra įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Saugomas yra ir natūralus gamtovaizdis su kalnais ir slėniais, Delfų aplinkoje visiškai neleidžiama nieko statyti. Pavyzdžiui, net ir elektros laidai buvo specialiai paslėpti po žeme, kad iš šios vietos nesimatytų stulpų.
Taigi, apsilankymas Delfuose yra panašus į egzotines keliones laike. Tai labai populiari ir turistų lankoma vieta. Žiemą važiuojama į netoliese Parnaso kalnuose esančius slidinėjimo kurortus, o vasarą – į kitoje pusėje esančius Phocis paplūdimius. Tik privažiavus Delfų miestelį, netoli nuo archeologinės vietos, šiaurinėje pagrindinio kelio pusėje, yra įspūdingas, neįkainojamas kolekcijas sukaupęs Delfų archeologijos muziejus, kurį taip pat verta aplankyti. Bilietus galima įsigyti atskirai į archeologinę vietą ir atskirai į muziejų, bet bendras bilietas kainuos pigiau. Nemokamai galima lankyti tik buvusius gimnazijos pastatus ir Tholosą, kurie yra pietinėje kelio pusėje.
