Vyresniame amžiuje gyventojai finansus dažnai planuoja atsargiau, tačiau tai reiškia ir mažesnes galimybes dalyvauti socialiniame bei kultūriniame gyvenime. „Luminor“ banko užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad tik dešimtadalis vyresnių Lietuvos gyventojų daugiausia išlaidų skiria kultūriniams renginiams, o 13 proc. – kūrybinei veiklai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad daliai jų pomėgiai tampa sunkiau prieinami, didėja ir socialinės atskirties rizika. Kodėl svarbu jų neatsisakyti, aiškina „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė ir psichologė Jovita Kriukelytė.
Pasak A. Mincienės, vyresni gyventojai dažnai yra linkę labai atsargiai vertinti nebūtinąsias išlaidas, net jei jos galėtų prisidėti prie geresnės emocinės savijautos ar aktyvesnės kasdienybės. Reprezentatyvios apklausos duomenimis, 23 proc. 60–74 m. Lietuvos gyventojų neturi hobio, kuriam reguliariai skirtų savo pinigus.
„Vyresnio amžiaus žmonės neretai turi stiprų įprotį pirmiausia pasirūpinti būtinaisiais poreikiais ir tik tada galvoti apie laisvalaikį. Tai suprantama – gyvenant iš ribotų pajamų saugumo jausmas tampa itin svarbus. Vis dėlto, hobiai, kultūriniai renginiai ar kūrybinės veiklos nėra vien pramoga. Tai gali būti ir būdas palaikyti socialinius ryšius, išlikti aktyviems, gauti daugiau džiaugsmo – tapti turtingiems dvasiškai“, – sako A. Mincienė.
Susikurkite „biudžetą malonumams“
Ekspertė pabrėžia, kad pomėgiams skiriamos išlaidos neturi kelti kaltės ar finansinio nesaugumo, jei jos planuojamos iš anksto. Todėl kartu su būtinosiomis išlaidomis verta numatyti ir nedidelę sumą laisvalaikiui.
„Kaip planuojame išlaidas maistui, vaistams ar komunaliniams mokesčiams, taip galime suplanuoti ir pinigus malonioms veikloms. Taip atsiranda „biudžetas malonumams“, kuris ypač naudingas žmonėms, sunkiai leidžiantiems pinigus sau. Biudžeto suma nebūtinai turi būti didelė. Svarbiausia tai, kad žinote, kiek galite skirti teatrui, koncertui, rankdarbių būreliui, knygoms ar išvykai. Tai padeda išvengti vidinio konflikto, sprendžiant, ar galiu sau tai leisti, ar geriau pataupyti“, – teigia „Luminor“ ekspertė.
Hobiai padeda mažinti atskirtį
Pasak psichologės Jovitos Kriukelytės, kasdienė rutina vyresniame amžiuje suteikia saugumo ir stabilumo, tačiau vien jos žmogui nepakanka. Naujos kūrybinės, kultūrinės ar sportinės veiklos padeda palaikyti kognityvinius gebėjimus, skatina smalsumą ir leidžia smegenims nuolat gauti naujų stimulų.
„Vyresniame amžiuje dažnai sumažėja darbinių iššūkių, kurie anksčiau vertė mokytis, prisitaikyti ir spręsti naujas situacijas. Todėl hobiai tampa labai svarbūs – mokantis šokti, lankant kūrybinius užsiėmimus, sportuojant ar užsiimant rankdarbiais, smegenys gauna naujos informacijos, mezgasi naujos neuronų jungtys. Ypač naudinga, kai toje veikloje susijungia keli pojūčiai – judėjimas, rega, klausa. Tai padeda palaikyti protinį aktyvumą“, – sako J. Kriukelytė.
Ji priduria, kad pomėgiai svarbūs ir emocinei sveikatai. Bėgant metams gali stiprėti vienišumo ar izoliacijos jausmas, trūkti ryšio – artimieji dažnai gyvena savo gyvenimus, draugų ratas mažėja. Todėl turint hobių galima įsitraukti ir į bendruomeninę veiklą.
„Kūrybiniai užsiėmimai, sporto būreliai, daržininkų klubai ar net ekskursijos po miestą leidžia žmogui pasijusti bendruomenės dalimi. Tai mažina atskirties jausmą ir stiprina pojūtį, kad aš vis dar galiu – galiu sukurti, užauginti, išmokti, prisidėti. Toks galėjimo jausmas palaiko savivertę ir suteikia kasdienybei daugiau prasmės“, – teigia psichologė.
Galiausiai, anot jos, pomėgiai į gyvenimą įneša gražesnių spalvų. Jie leidžia kalbėti ne tik apie sveikatą ar buitį, bet ir apie tai, kas įdomu, malonu, smalsu. Tai galimybė patirti džiaugsmą, žaismingumą, lengvumą – emocijas, kurių vyresniame amžiuje taip pat labai reikia.
„Rūpindamiesi savo kognityvine, emocine ir fizine sveikata neturėtume jausti kaltės, kadangi taip mažiname tikimybę, jog tapsime priklausomi nuo kitų. Todėl hobius galima laikyti investicija į save – tam, kad kuo ilgiau išliktume aktyvūs, savarankiški ir emociškai stipresni“, – sako pašnekovė.
O tiems, kurie norėtų daugiau laiko ar pinigų skirti pomėgiams, bet jaučia vidinį pasipriešinimą, J. Kriukelytė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir leisti sau išbandyti naujas veiklas nespaudžiant savęs atlikti jas tobulai.
„Vyresniame amžiuje dažnai atsiranda daugiau laiko, todėl tai gali būti puiki proga atsigręžti į save ir prisiminti, kas anksčiau teikė džiaugsmo. Galbūt tai buvo šokiai, piešimas, daržininkystė ar kelionės. Svarbiausia – turėti drąsos pabandyti. Net jei niekada nešokote tango, galima tiesiog pamėginti. Nereikia būti tobulam – pakanka leisti sau ieškoti to, kas gali patikti“, – akcentuoja J. Kriukelytė.
Kaip suplanuoti išlaidas pomėgiams?
Pasak A. Mincienės, pirmasis žingsnis planuojant laisvalaikio išlaidas – peržiūrėti mėnesio pajamas ir būtinas išlaidas. Tuomet galima įvertinti, kokią sumą saugu skirti laisvalaikiui, neperžengiant savo galimybių.
„Jei pajamos ribotos, ši suma gali būti simbolinė, tačiau svarbu, kad ji būtų suplanuota. Net ir keliolika eurų per mėnesį gali suteikti galimybę nueiti į renginį, nusipirkti priemonių kūrybai ar dalyvauti bendruomeninėje veikloje“, – pataria A. Mincienė.
Ji taip pat siūlo ieškoti nemokamų ar pigesnių alternatyvų – bibliotekų renginių, senjorams taikomų nuolaidų, muziejų lankymo dienų ar savivaldybių organizuojamų užsiėmimų. Tikslas – ne išleisti daug, o sąmoningai skirti biudžeto veikloms, kurios suteikia prasmės.
„Finansinis atsargumas vertingas, tačiau per daug save ribodami ilgainiui galime suprastinti savo gyvenimo kokybę. Jei pomėgiai suplanuojami atsakingai, jie tampa ne prabanga ar finansine našta, o investicija į geresnę savijautą“, – apibendrina A. Mincienė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 metų balandžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.
