Po savaitės, šių metų balandžio 1 d. įsigalios Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, ietys dėl kurio buvo laužomos net nuo 2005 metų. Pastaraisiais metais tiekėjai ne kartą skųsdavosi, kad prekybos tinklai, išnaudodami turimą rinkos galią, primesdavo jiems nepalankias sąlygas ir taip tiekėjams perkeldavo savo veiklos rizikas. Naujojo įstatymo paskirtis bus ginti tiekėjus nuo nesąžiningų prekybos tinklų veiksmų. Mariaus Juonio, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” konkurencijos teisės pogrupio vadovo vertinimu, sunku tikėtis, kad įstatymas išspręs visus tiekėjų ir prekybininkų nesutarimus. „Įstatymai negali reglamentuoti visų prekybininkų ir tiekėjų sutarčių aspektų. Dalis jų bendradarbiavimo klausimų bus sprendžiami derybų keliu, o kol šalių derybinė galia skirsis, visada bus nepatenkintų pasiektais susitarimais”, – sakė M. Juonys. Iki šiol prekybos tinklų galia pasireikšdavo didesnių nuolaidų reikalavimu, ekonomiškai nepagrįstų papildomų mokėjimų tiekėjams primetimu, ilgais atsiskaitymo terminais, neribotais prekių grąžinimais, reikalavimais kompensuoti negautą pelną ar garantuoti tam tikras apyvartas. Pasak advokato, naujas įstatymas nurodo dešimt draudžiamo piktnaudžiavimo formų, tarp jų – vadinamieji „įėjimo” mokesčiai, reikalavimas kompensuoti negautą pelną, naujų parduotuvių įrengimo išlaidos. Įsigaliosiantis įstatymas draus prekybininkams reikalauti, kad tiekėjai įsigytų prekių ar paslaugų iš jų nurodytų trečiųjų asmenų, garantuotų mažesnes nei kitiems pirkėjams taikomas kainas. Įstatyme reglamentuojamas leidžiamas prekių grąžinimas, pardavimų skatinimo akcijų bei vartotojų skundų nagrinėjimo kaštų paskirstymas tarp tiekėjų ir prekybininkų. Mokesčiai už prekių išdėstymą lentynose bus leidžiami tik tuo atveju, jei susitarta raštu. Įsigaliosiančio įstatymo laikymąsi prižiūrės Konkurencijos taryba, kuriai suteikta teisė skirti baudas iki 400 tūkst. litų. Vis dėlto, pasak M. Juonio, kaimyninės Latvijos, kurioje galioja panašus įstatymas, patirtis rodo, kad tiekėjai neskuba skųstis prekybininkų veiksmais. Todėl abejojama, kad skundų lavina užplūstų ir Konkurencijos tarybą. „Įstatyme nustatyti įpareigojimai yra taikomi ne visiems prekybos tinklams. Analogiškai, įstatymo teikiama apsauga galės pasinaudoti ne visi tiekėjai”, – atkreipia dėmesį LAWIN konkurencijos teisės specialistas. Įstatyme numatyti įpareigojimai ir draudimai bus taikomi tik mažmeninės prekybos įmonėms, turinčioms ne mažiau kaip 20 parduotuvių, kurių prekybos plotas viršija 400 m2, ir šių prekybininkų bendrosios metinės pajamos yra ne mažesnės kaip 400 mln. litų. Iš esmės šis kriterijus apima visus didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus. Naujo įstatymo teikiama apsauga galės pasinaudoti tik maisto prekių ir gėrimų tiekėjai. Atitinkamai, prekybos tinklų ir, pavyzdžiui, buities ar higienos prekių tiekėjų santykiai šiuo įstatymu nėra reguliuojami. „Šio įstatymo priėmimą nulėmusi diskusija apie augančią didžiųjų prekybos tinklų rinkos galią vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje bei daugelyje pasaulio šalių. Nors tendencijos egzistavimas pripažįstamas, nėra vieningai sutarta, kaip spręsti problemą, ir jeigu tai yra problema, ar ji yra spręstina valstybinio reguliavimo priemonėmis. Pavyzdžiui pripažįstama, kad, esant konkurencingai mažmeninės prekybos rinkai, bent dalį gautos naudos prekybininkai perleidžia vartotojams mažesnių kainų pavidalu. Nėra vieningai sutariama, ką reikia laikyti piktnaudžiavimu – kur baigiasi įprasta ekonomine logika pagrįstas elgesys ir prasideda nesąžiningi veiksmai”, – pasakojo LAWIN advokatas M. Juonys. Diskusijas kursto ir tai, kad šiuo metu nei viena iš liberalios ekonomikos valstybių nėra sukūrusi efektyviai veikiančio pirkėjo rinkos galios sukeliamų problemų sprendimo mechanizmo. Dar trūksta ir empirinių duomenų apie specialaus reguliavimo naudą bei žalą.
