Siekdama užtikrinti tolesnę šalies ūkio raidą ir pritraukti užsienio investicijų, valstybė šiuo metu privalo priimti itin gerai pasvertus sprendimus, o tvarios plėtros skatinimas turėtų tapti vienu svarbiausių šalies prioritetų. Tokią poziciją stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė susitikime su ministrų kabineto nariais.
„Išėjau su daug geresne nuotaika, negu atėjau. Forumo metu vyko sveika ir gyva diskusija, vyriausybės atstovai buvo susipažinę su mūsų pasiūlymo paketu ir sutiko atsižvelgti į komentarus. Džiaugiamės premjerės ir ministrų nusiteikimu toliau vystysi atvirą ir konstruktyvią diskusiją. Susitikimas pavyko puikiai, dauguma mūsų pasiūlymų, atrodo, buvo išgirsti. Žinoma, dabar lauksime jų įgyvendinimo. Nuomonės labiau išsiskyrė tik dėl 3 „S“ arba, kitaip tariant, 3 „solidarumo“ mokesčių: bankų solidarumo mokesčio, daugiau nei 60 vidutinių atlyginimų iš įvairių pajamų gaunančių asmenų solidarumo mokesčio ir individualia veikla užsiimančių asmenų solidarumo mokesčio,“- po susitikimo pasisakė Investors‘ Forum valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Susitikime su Vyriausybe verslo atstovai pažymėjo, kad valstybei per pastaruosius metus teko susidurti su naujais neregėto masto iššūkiais, tokiais kaip Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, rekordinė infliacija ir energijos išteklių kainų šuoliai. Savo reakcija į daugelį šių iššūkių Vyriausybė pademonstravo gebanti rasti būdų operatyviai spręsti verslui kylančiais problemas.
Būtini sprendimai, kuriais nebūtų kenkiama investiciniam klimatui
„Vis dėlto tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama ir į lėtėjančią pasaulio bei šalies ekonomiką, Vyriausybė turėtų imtis visų priemonių tarptautiniam kapitalui į Lietuvą pritraukti ir išlaikyti, kaip ir lietuviškam kapitalui išlaikyti Lietuvoje, priimdama tik itin gerai pamatuotus sprendimus. Deja, kai kurie pastarojo meto veiksmai verslui siunčia visiškai priešingą žinią. Pavyzdžiui, skubotas bandymas įvesti naują mokestį bankams Lietuvoje liudija, kad šioje šalyje pelnas yra baudžiamas, ir tai – rimtas smūgis šalies patrauklumui investicijoms. Ypač neramina tai, kad šis teisėkūros procesas vyksta paskubomis be išsamesnių diskusijų, neatsižvelgiant nei į rinkos dalyvių, nei į Lietuvos ir tarptautinių institucijų kritiką“, – komentuoja R. Valiūnas.
Investuotojų forumo pasiūlymuose nemažai dėmesio skirta mokesčių sistemos pertvarkos projektui. Praeitais metais Finansų ministerija nepateikė mokestinių pakeitimų paketo, savo sprendimą motyvuodama dideliu geopolitiniu ir ekonominiu neapibrėžtumu, kilusiu prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Tačiau per paskutinius kelis mėnesius situacija nepasikeitė taip, kad galėtume sau leisti keisti mokestinę sistemą taip drastiškai, kaip norima su naujai pristatyta reforma. Kalbos apie galimą dividendų apmokestinimo didinimą kelia nerimą investuotojų gretose Lietuvoje, o svarstančius naujas investicijas gali priversti sustoti ir dar kartą išsitraukti skaičiavimo mašinėles. Įvedus naujus progresinius mokesčių tarifus visoms pajamoms, bendra asmens, kuriam išmokami dividendai, ir įmonės našta gali pakilti iki 34 proc.
„Reikėtų rimtai susimastyti kaip tai paveiks investicinę aplinką. Ypatingai kai įvedus šį apmokestinimo modelį, Latvijoje ir Estijoje dividendų apmokestinimas taptų gerokai mažesniu,“ – sako R. Valiūnas.
Estijoje akcininkui fiziniam asmeniui išmokant dividendus, bendra įmonės ir asmens mokestinė našta sudaro tik 20 proc., Latvijoje gali siekti 25 proc. Jeigu mūsų valstybė vis dar turi siekį būti vienaragiams, FinTech bei investicijoms patrauklia šalimi, progresinio mokesčio visoms pajamoms būtina atsisakyti arba taikyti skirtingą progresinių mokesčių ribą pasyvioms ir aktyvioms pajamoms.
Asociacijos atstovai pažymi, jog ir kitos pertvarkos iniciatyvos vertinamos gana prieštaringai. Viena vertus, labai sveikintinas siekis iki 25–27 proc. mažinti „Sodros“ mokesčio lubas 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) viršijančioms pajamoms. „Investors‘ Forum“ seniai kartojo, kad esamos 32 proc. „Sodros“ lubos yra neteisingos ir nekonkurencingos bei trukdo verslams prisitraukti gerų, patyrusių darbuotojų. Kita vertus, vidurinei klasei – žmonėms, uždirbantiems 2000–3000 eurų per mėnesį „ant popieriaus“ – situacija toliau nėra gerinama.
Investuotojai teigiamai vertina planus įteisinti investicinę sąskaitą, į kurią įnešti pinigai nėra apmokestinami tol, kol jie neišimami. Tačiau asociacijos nuomone, 10 tūkst. eurų per metus apribojimas yra visiškai nereikalingas.
Asociacija nesutinka ir su individualios veiklos pajamų mokestinės naštos priartinimu darbo santykiais gaunamų pajamų apmokestinimui. Svarbu suvokti, kad lyginamų asmenų pajamos gaunamos iš nevienodo tipo veiklos, lemiančios skirtingą veiklos riziką bei socialines, ekonomines garantijas. Pavyzdžiui, savarankiškos veiklos vykdytojui atostogos / laisvos dienos reiškia dalies pajamų praradimą. Svarbu dar ir tai, kad individualios veiklos vykdytojas prisiima žymiai didesnę veiklos riziką, atsakydami visu savo turtu, kai tuo tarpu už darbuotoją atsako jo darbdavys. Taigi, atsižvelgiant į individualios veiklos charakteristikas, individuali veikla nėra tapati darbo santykiams, o labiau artima verslo vykdymui, kitaip tariant smulkiam ar vidutiniam verslininkui.
Ypatingas dėmesys tvarumui ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai
„Mokesčių reformos pasiūlymuose pasigendame dėmesio tvarumui. Turėsime labai daug nuveikti, kad pasiektume žaliojo kurso tikslus, tad tvarumą būtina įtraukti į visas planuojamas pertvarkas ir reformas“, – pažymi Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Asociacijos nariai Vyriausybei pateikė pasiūlymų paketą investicinei aplinkai gerinti, apimantį priemones mokesčių sistemai ir kovai su šešėline ekonomika tobulinti, pramonės konkurencingumui skatinti, proveržiui kitose valstybei svarbiose srityse siekti.
Daug dėmesio pakete skiriama tvarumui ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai. Investuotojai siūlo įsteigti Tvarumo agentūrą, kuri būtų atsakinga už tvarumo įgyvendinimo ir reglamentavimo klausimus bei padėtų verslui žaliosios transformacijos kelyje. „Investors‘ Forum“ Vyriausybę ragina naikinti visus perteklinius reikalavimus ir barjerus saulės ir vėjo energetikos plėtrai.
Iššūkiai – darbo jėgos trūkumas ir šalies pasiekiamumas
Tarp svarbiausių šios Vyriausybės pastarojo meto pasiekimų investuotojai įvardijo patobulintas migracijos procedūras, padėsiančias į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų. Kita vertus, asociacija ragina Vyriausybę ir toliau imtis kryptingų veiksmų, šalinant egzistuojančius perteklinius reikalavimus bei biurokratines ir integracines kliūtis aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracijai į Lietuvą. Investuotojai atkreipia dėmesį, kad nors kasmet Lietuvoje studijuoja beveik 7 tūkst. užsienio studentų, vos 7 proc. jų po studijų lieka dirbti Lietuvoje. Tad siekiant pritraukti užsienio studentus ir po studijų išlaikyti juos Lietuvoje integruojant į vietinę darbo rinką, būtina orientuotis į pritraukiančią, o ne ribojančią migracijos politiką.
Asociacijos nariai teigiamai vertina parengtą valstybės tarnybos pertvarkos projektą. Investuotojai viešojo sektoriaus efektyvumą daugelį metų laiko viena iš sričių, reikalaujančių didesnio valstybės dėmesio, tad sveikina pirmuosius žingsnius vykdant valstybės tarnybos pertvarką ir tikisi, kad ji bus realiai įgyvendinta.
„Verslui nėra nieko geriau, nei gerai apmokami, motyvuoti valstybės tarnautojai,“- susitikime pabrėžė asociacijos valdybos pirmininkas R. Valiūnas.
Investuotojų forume su Vyriausybe verslo atstovai atkreipė dėmesį ir į vykdomą kelių pertvarką. Pasak verslo atstovų, patogi ir kokybiška infrastruktūra yra būtina vystant verslą Lietuvoje ir pritraukiant naujas investicijas. Asociacija pažymi, kad Susisiekimo ministerija atvira diskusijoms ir diskutuoja su verslu apie tai, ko reikia visai Lietuvai siekiant tapti pasiekiama šalimi.
Vis dėlto, „Investors‘ Forum“ atstovai teigia, kad nuveikti dar reikia nemažai, ypač sprendžiant Lietuvos pasiekiamumo oru problemą. Į daugelį didžiųjų Europos centrų verslo ir administracinių centrų – Oslą, Madridą, Dubliną, Briuselį, Paryžių, Diuseldorfą, Ženevą, Ciurichą ir kitus – tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ir į Lietuvos sostinę klasikinėmis avialinijomis nėra arba nėra kasdien arba skrydžių laikai verslui nėra priimtini. Lietuva dėl to paranda investicijas o tuo pačiu ir mokesčius, kuriuos galima perskirstyti socialinėms reikmėms.
Pranešimą paskelbė: Roberta Vaitkevičiūtė, Investors' Forum, Asociacija
