Verslas

Investuotojas R. Rasmussenas: karas Ukrainoje nesustabdė nei vietinių, nei aplinkinių šalių startuolių

Rickas Rasmussenas – JAV investuotojas, Kalifornijos universiteto Berklyje fakulteto narys – sako, kad per pastarąjį dešimtmetį mūsų regionas pasiekė neįtikėtinos pažangos ir galiausiai įveikė bet kokias geografines sienas. Taip pat jis teigia šiuo metu nematantis didelės rizikos vietiniams startuoliams dėl karo Ukrainoje.

R. Rasmussenas yra ir „Concordia Ventures“ vykdomasis direktorius. Per savo karjerą jis buvo daugiau nei tūkstančio įmonių mentorius, talkino daugiau nei dešimčiai akceleratorių. Šiemet jis prisijungė ir prie tarptautinio akceleratoriaus „Rockit Impact 2.0“.

Pone Rasmussenai, kaip vertinate Lietuvos ir mūsų verslo įmonių kelią, įveiktą per pastarąjį dešimtmetį?

Dabar esate vienaragių šalis ir kalbate apie dideles investicijas. Jei lygintume su tuo, kas buvo anksčiau – pažanga yra neįtikėtina, o kartu su ja keičiasi ir prioritetai, vertybės. Dabar Lietuvoje matome ne tik pavienius startuolius, jų pritraukiamas investicijas, bet visą ekosistemą, kuri turi ambicingus tikslus tiek šalies viduje, tiek Europoje.

Vis dažniau yra galvojama apie poveikį planetai ir pasauliui. Šis pokytis akivaizdus ir kalbant apie investicijas. Aš vis dažniau pastebiu norą apskritai keisti pasaulį ir daryti didelius pokyčius, pasitelkiant tvarias įmones ir tvarias investicijas.

Jūs esate iš Silicio slėnio, kokius pokyčius matote čia, jei kalbėtume apie tvarias inovacijas? Gal yra kokių nors svarbių dalykų, kurių galėtume pasimokyti iš jūsų? 

Galiu kalbėti apie Silicio slėnį apskritai, neišskirdamas konkrečių vardų. Tvarios investicijos čia tikrai tampa itin svarbios bei didelės ir apima beveik visas pramones šakas. Yra daugybė fondų, kurie užsiima tvariomis investicijomis ir tai ne tik tie, kurie fokusuojasi į Europos Sąjungą, bet ir tie, kurie veikia visame pasaulyje.

Silicio slėnyje, Los Andžele, Sietle, Niujorke ir kitose vietovėse, kur klesti technologijų įmonės, taip pat yra susibūrusios gausios tvarių investuotojų bendruomenės. Jei atidžiau pažvelgtumėte į fondus ir į tai, kur keliauja jų pinigai, tai šiuo metu vienareikšmiškai yra tvarumas. Atsiranda vis naujų fondų, kurių dėmesys krypsta į technologijų kompanijas, bet tvarumas yra šalia kaip itin svarbus kriterijus. Jie vertina ne tik grynojo pelno, bet ir tam tikrus aplinkosauginius rodiklius. 

Stanfordo, Berklio ir kituose universitetuose, kuriuose aš taip pat dėstau, atsiranda atskiros studijų kryptys apie tai, kaip kurti ir plėtoti tvarius fondus, kaip vykdyti tvarias investicijas. Tai neabejotinai yra itin aktualus ir plačiai paplitęs dalykas. 

Kokias dar tendencijas pastebite Silicio slėnyje ir kas yra šiandienos lyderiai? 

Dabar pagrindinis ekonomikos variklis yra technologijos. Jei pažvelgtume dvidešimt metų atgal, nesunkiai galėtume įvardyti lyderius: tai buvo „Chevron“, „Exxon“, „Texaco“ ir kiti panašūs vardai. Dabar visur vyrauja technologijos: „Apple“, „Amazon“,  „Microsoft“, „Facebook“ ir pan. Dar labai ryškiai matau tendenciją, kad daug svarbių, „Fortune 500“ sąraše esančių bendrovių, dabar imasi labai didelės apimties aplinkosaugos projektų. 

Pavyzdžiui, Kalifornijoje iš esmės pereinama prie atsinaujinančiosios energetikos. Turime vienus didžiausių saulės energijos parkų pasaulyje, domimės energija, išgaunama iš jūrų bangavimo ir pan.

Tas artėjimas prie tvarumo skatinamas iš viršaus į apačią. Tai prasideda nuo vyriausybės, nes ji itin aktyvi kovoje su klimato kaita. Kitas lygmuo yra investuojančios įmonės. Jos skatina inovacijas ir sudaro sąlygas pradedantiesiems verslams įsitraukti į šią bendrą ekosistemą ir pasiekti reikiamas rinkas. 

Anksčiau startuoliams  reikėdavo  5, 7 ar 10 metų, kad jie taptų reikšmingais. Tai, kas vyksta su tvariomis ir inovatyviomis technologijų įmonėmis dabar yra neįtikėtina – jos geba labai greitai pasiekti įspūdingą augimą. Be to, standartinės investicijos į su tvarumu susijusias įmones yra daug didesnės nei į tradicinius technologijų startuolius. Dažnai kalba eina 10 mln. dolerių ankstyvojo finansavimo etapuose. Taigi, tai labai naujas, įdomus reiškinys, kuris atveria daug galimybių ir didžiules rinkas. 

Paprastai taip pat būna ir su aukštųjų technologijų įmonėmis. Reikia turėti daugiau pajėgumų, pritraukti daugiau investicijų ir galbūt JAV tai lengviau padaryti. O ką patartumėte Lietuvai ir kitoms regiono šalims: ar mums apskritai verta orientuotis į tvarumą, nes tam reikia daugiau pinigų, o mūsų lėšos mažesnės? 

Manau, kad šiais laikais geografinės sienos ir ribos jau nyksta. Tai ypač paspartino COVID-19 pandemija, kai daug darbų persikėlė į nuotolį. Anksčiau beveik visi fondai iš Silicio slėnio dažnai orientuodavosi į vietines įmones arba jei investuodavo už regiono ribų, prašydavo jų perkelti savo veiklą į Silicio slėnį. Tačiau dabar taip nebėra, jie drąsiai žvalgosi ir investuoja bet kur pasaulyje. 

Sakyčiau, kad įmonė iš Rytų Europos ar Lietuvos, turinti stiprią technologiją, gerą komandą, aiškią viziją, būtų vertinama lygiai taip pat, kaip ir potenciali investicija, kuri gimė ir užaugo čia, Silicio slėnyje. Tikslingai paminėjau stiprią technologiją ir komandą – tai dalykai, į kuriuos reikia sutelkti dėmesį. Tokios organizacijos kaip „ROCKIT“ ir „Rockit Impact 2.0“ akceleratorius iš esmės padeda ugdyti šiuos gebėjimus. O tada, kai turėsite ką nors, kas bus patrauklu investuotojams, galėsite rūpintis, kaip būti pastebėtiems 

Čia yra labai svarbus gebėjimas užmegzti ryšius. Taigi jei esate startuolio įkūrėjas, turite ieškoti ir dalyvauti panašiuose akceleratoriuose, kuriuos dabar turime Lietuvoje. Tai neabejotinai padeda verslams būti matomiems pasauliniu lygiu.

Kaip jaunieji verslininkai galėtų pasiekti tokius žmones kaip jūs, kurie yra labai svarbūs ir kaip patarėjai, ir kaip investuotojai?

Nesu niekuo ypatingas. Bet reikia nepamiršti, kad užmegzti ryšius ir rasti tinkamus kontaktus yra darbo dalis. Vėlgi, pirmiausia būtina turėti stiprią technologiją, ambicijų bei komandą, kuri turėtų gebėjimų visa tai įgyvendinti. Ir nepriklausomai nuo to, kur esate įsikūręs, galite ieškoti fondo, investuotojų kurie irgi dairosi galimybių. Ieškokite akceleratorių, kurie galėtų atkreipti dėmesį į jūsų įmonę ir parodyti jos potencialą.

Jei dairysitės tradicinių rizikos kapitalo fondų, investicinių įmonių, kuriose paprastai pilna bankininkų, būkite pasiruošę, kad jie labai mažai išmano apie technologijas. Jie tiesiog vertina skaičius: kokios jūsų pajamos, kokie jūsų įėjimo į rinką rodikliai, pelnas, ir tada nusprendžia investuoti ar ne. To nesiūlyčiau rinktis aukštųjų technologijų startuoliams ir verslams.

Verčiau identifikuokite tas įmones, kurios domisi tomis konkrečiomis sritimis, kaip ir jūs. Ten paprastai būna keli partneriai, kurie patys irgi yra tų sričių ekspertai. Būtent tai galėtų būti jūsų taikinys. Ir čia nėra svarbi rinkodara, reikia galvoti labiau iš verslo plėtros perspektyvos, siekiant išsiaiškinti, kas galėtų būti jūsų partneriai. Rekomenduočiau sutelkti dėmesį į tas vietas, kuriose sulauktumėte didžiausios sėkmės, ir visą dėmesį skirti savo kuriamai technologijai.

Kaip vertinate situaciją pasaulyje dėl karo Ukrainoje? Galbūt Lietuvai ir kaimyninėms šalims šiuo metu reikėtų stabtelėti ir dabar neieškoti investicijų? 

Vėlgi, reikėtų atskirai kalbėti apie klasikines, bankininkų valdomas investicijų įmones. Joms svarbiausia yra rizika. Rytų Europa ir visas aplinkinis regionas šiuo metu, tikriausiai, jų vertinamas su didesne rizika nei prieš pusmetį. Tačiau technologijų sektorius tikrai skiriasi.

Čia priešingai: nesvarbu, kur esate, bet jei galite įrodyti, kad turite unikalų produktą ir komandą, pasirengusią jį komercializuoti, nemanau, kad durys jums yra uždarytos. Galbūt jos šiek tiek privertos, bet, tiesą sakant, investuotojai ir toliau galvoja apie savo darbą. Jie turi investuoti pinigus į įmones, kurios turi geriausią šansą sulaukti sėkmės. Jie vis dar čia, jie vis dar labai aktyviai ieško galimybių visoje Rytų Europoje.  

Pradžioje visiems buvo šokas, bet dabar situacija šiek tiek normalizuojasi. Žinoma, gali reikėti įdėti daugiau pastangų ir paaiškinti savo geopolitinę situaciją bei ką reiškia narystė NATO ir t.t. Bet įveikus šiuos etapus, viskas turėtų būti gerai. 

Jūs taip pat dirbate su Ukrainos įmonėmis. Kokią situaciją dabar ten matote? 

Aš vadovavau vienam didžiausių akceleratorių Ukrainoje „NEST Boostcamp“. Vasario 22-trą dieną kaip tik pradėjome penktąjį etapą ir po dviejų dienų – dėl prasidėjusio karo – viskas  pasikeitė. Pirmiausia, aš labai džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad visi, su kuriais dirbau, yra saugūs. Visos moterys su vaikais išvyko iš šalies, kai kurios pradeda grįžti, o tai yra nuostabu. Vyrai neišvyko, jie nuėjo į ginkluotąsias pajėgas arba prisijungė prie savanorių. 

Tačiau žmonės tvirtina, kad 75 proc. visų iki karo Ukrainoje veikusių startuolių iki šiol vykdo veiklą. Aš ir toliau sulaukiu kvietimų būti mentoriumi, padėti ir patarti. Jie ieško, kaip pritraukti pinigų, o tai yra sunkiau nei jums Baltijos šalyse. Mūsų akceleratorius kol kas sustabdytas, bet yra kitų, kurie grįžta. Ir man tai yra pačios geriausios žinios.

Pranešimą paskelbė: Neringa Gudišauskaitė, UAB „Bosanova“

Parašykite komentarą