93 proc. ES Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) 2024-aisiais investavo arba artimiausiu
metu planavo investuoti bei įgyvendinti bent vieną iniciatyvą, susijusią su tvarumu.
Tokią tendenciją parodė „Eurobarometro“ atlikta Europos įmonių apklausa. Ne išimtis
ir Lietuva, kur, pagal apklausą, bene populiariausia buvo investuoti į energijos
taupymą. Tiesa, trečdalis ES įmonių nurodė, kad tvarumas buvo susijęs su
nemenkomis išlaidomis, tad tam, kad sėkmingai įgyvendinti tokias iniciatyvas, jos
ieškojo išorinio finansavimo. Panašu, kad Lietuva šiuo klausimu šiemet irgi buvo ne
išimtis.
Remiantis „Eurobarometro“ apklausa, daugiausia – 66 proc. Europos SVV, šiuo metu
investuoja į energijos taupymą bei atliekų mažinimą. Lietuvoje, tuo tarpu, tarp apklausoje
dalyvavusių įmonių, į energijos taupymą investavusios teigė net 72 proc.
Įdomu tai, kad siekiant taupyti energiją SVV vis aktyviau investuoja į atsinaujinančią
energetiką. Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, viena iš dešimties ES SVV įmonių
šiuo metu gamina atsinaujinančią energiją vietoje, o kiek daugiau nei penktadalis perka
energiją iš atsinaujinančios energijos tiekėjų.
Skaičiuojama, kad per gerą dešimtmetį šie skaičiai netgi padvigubėjo.
Kita vertus, kaip ir minėjau, nemaža dalis ES SVV pripažino, kad tvarumas reikalauja
reikšmingų investicijų. Tad natūralu, kad daliai jų, aktyvėjant tvarumui, teko ieškoti
finansavimo išorėje, kas leidžia daryti prielaidą, jog šiemet Europoje įmonių aktyvumas
kreipiantis į finansų įstaigas dėl finansavimo tvarumo projektams, buvo didesnis nei pernai.
Remiantis vidiniais „Finpro“ duomenimis, drįsčiau teigti, jog panašios tendencijos šiemet
buvo ir Lietuvoje.
Vidiniai duomenys rodo, kad lyginant su praėjusias metais, šiemet dėl finansavimo tvarumo
projektams kreipėsi kone dvigubai daugiau įmonių, o finansavimo sumų poreikis siekė nuo
kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų.
Dažniausiai, kaip ir pernai, dėl finansavimo įmonės kreipėsi norėdamos įsirengti
atsinaujinančios energijos išteklius tokius kaip saulės elektrinės.
Tačiau padaugėjo ir tokių SVV įmonių, kurios, pavyzdžiui, finansavimo ieškojo siekdamos
savo gamyklose įsidiegti naujos kartos įrangą, kuri leistų efektyviau vartoti energiją, mažinti
išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį technologiniuose procesuose ir pan.
Jeigu reikėtų prognozuoti, ar galime kažko panašaus ar net geriau tikėtis ir kitais metais,
drįsčiau sakyti, kad taip.
Na, o įmonių drąsą investuoti į tvarumą ir toliau turėtų didinti ne tik tokie dalykai kaip dar
pernai įsigaliojusi Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. Corporate
Sustainability Reporting Directive, toliau – CSRD), ar tai, kad ES yra apskritai įsipareigojusi
iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. Taigi, aktyviai ieško būdų kaip paremti SVV projektus,
kurie mažina anglies dvideginio emisiją, skatina atsinaujinančią energiją ir efektyvesnį
išteklių naudojimą.
Drąsą investuoti į tvarumą gali padidinti ir faktas, kad šiemet Europos centrinis bankas jau
net triskart apkarpė palūkanų normas. Tikėtina, kad dar gali karpyti ir kitąmet, tad tai leidžia
daryti prielaidą, kad kitąmet įmonėms skolinimasis bus dar pigesnis. Taigi, ir galimybės toliau
investuoti į tvarumą, tikėtina, bus geresnės.
Yra toks posakis, kad ateitis priklauso nuo būtent dabar atliekamų, ryžtingų veiksmų. Ir
panašu, kad to ryžto ES SVV 2024-aisiais tikrai netrūko. Šie metai buvo SVV investicijų į
tvarumą proveržio metai.
Lietuvos SVV savo noru investuoti į tvarumą taip pat neatsiliko, o tai yra vilties teikiantis
ženklas, kad kitąmet noras su vidiniais ar išoriniais finansiniais šaltiniais investuoti į tvarumą,
taip pat niekur nedings. Galbūt net ir bus dar didesnis.
