2014 metais 500 didžiausių Vidurio Europos įmonių vidutinis metinių pajamų augimo tempas neatitiko vidutinio BVP didėjimo, užfiksuoto didžiausiose regiono ekonomikose. Vidutinis pajamų augimas (skaičiuojant eurais) sudarė tik 0,3 proc., o tai stipriai mažiau nei 2011 metų 9,8 proc. augimas ar BVP augimo tempas Vengrijoje (3,6 proc.), Lenkijoje (3,4 proc.), Rumunijoje (2,8 proc.), Slovakijoje bei Čekijoje (abiejose po 2,0 proc.). Tokia yra pagrindinė 2015 metų Deloitte projekto CE TOP 500 išvada, perteikianti regiono verslo lyderių tikėjimą, jog BVP augimas pavirs augančiomis pajamomis.
Tai jau devinta Deloitte atlikta didžiausių bendrovių analizė 18-oje Vidurio Europos šalių ir Ukrainoje (500 bendrovių, 50 bankų ir 50 draudimo įmonių). Visų TOP 500 sąrašo bendrovių bendros pajamos sudarė 682 mlrd. eurų, t. y. 1,8 proc. mažiau, palyginus su praėjusių metų rezultatais (712 mlrd. eurų). Be to, minimalus vidutinis metinių pajamų rodiklis, tarp 500 didžiausių regiono bendrovių, sumažėjo 3,7 proc. (iki 459 mln. eurų).
Esama situacija susiklostė dėl prastų bendrovių rezultatų energetikos ir išteklių sektoriuje, kuris ir toliau kenčia nuo naftos ir anglies kainų kritimo bei dėl aukštos 2014 m. vidutinės temperatūros sulėtėjusio elektros energijos ir dujų pardavimo. Iš tiesų, beveik 60 proc. visų didžiausių regiono energetikos bendrovių pajamos sumažėjo, o viso sektoriaus pajamos vidutiniškai krito 3,3 proc. .
Priešinga situacija pastebima gamybos bei plataus vartojimo prekių ir transporto sektoriuose – stabilus pajamų augimas atitinkamai siekė 3,1 proc. ir 1,9 proc. Be to, pirmąjį 2015 m. ketvirtį visų 500 kompanijų vidutinės pajamos eurais padidėjo 1,7 proc., palyginus su 3,1 proc. nuosmukiu tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.
„Išaugęs eksportas į Vakarų Europą, daugiausiai dėl Vidurio Europos nacionalinių valiutų kursų svyravimo euro atžvilgiu, didele dalimi prisidėjo prie BVP pokyčių,“ – teigia UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ vyr. projektų vadovas Marius Stalenis. „Be to daugelyje Vidurio Europos šalių kylantis darbo užmokestis padidino perkamąją galią, o tai sustiprino vidaus vartojimą visose Vidurio Europos šalyse, išskyrus, Kroatiją ir Ukrainą. Minėtose šalyse vidaus vartojimas sumažėjo atitinkamai 0,4 proc. ir beveik 6,8 proc.“
Anot Deloitte Vidurio Europos regiono vadovo Alastair Teare, yra keletas svarių priežasčių, leidžiančių optimistiškai žvelgti į artimiausią ateitį: „daugiau nei pusė reitinge esančių bendrovių 2014 m. fiksavo pajamų augimą. Be to, aiškiai jaučiama, kad daugelis didžiausių regiono ekonomikų yra kur kas stabilesnėje ir tvaresnėje padėtyje, lyginant su praėjusiais metais“.
Spartų gamybos sektoriaus augimą daugiausiai lėmė klestinti automobilių pramonė, kurios vidutinis augimas (skaičiuojant eurais) siekė 6,5 proc. Dėl to „Škoda Auto“, kaip ir praėjusiais metais, reitinge užėmė trečiąją vietą, o „Audi Hungarian Motor“ iš 16 pozicijos pakilo į septintą. Kitos regiono automobilių gamyklos taip pat fiksavo pajamų augimą: „Toyota“ – 17 proc., „Volkswagen“ – 13 proc., „Renault“ – 7 proc., „Fiat“ – 1,6 proc.
Prie plataus vartojimo prekių ir transporto sektoriaus TOP 500 reitinge prisijungė keturios naujos bendrovės ir jų bendras skaičius išaugo iki 174 – tai didžiausia vieno sektoriaus bendrovių grupė reitinge. Lenkijos bendrovė „Jeronimo Martins“, 2014 m. padidinusi „Biedronka“ prekybos centrų skaičių 194 naujomis prekybos vietomis iki 2587 parduotuvių, ir rumunų bendrovė „Auchan“, kurios pajamos, perėmus 20 prekybos centrų iš „Real“, išaugo 63 proc., demonstravo reikšmingą pajamų prieaugio padidėjimą reitinge.
Statybos sektoriaus pajamos (skaičiuojant eurais) išaugo 4,9 proc., o gyvosios gamtos mokslų ir sveikatos apsaugos sektorius užfiksavo 2,0 proc. vidutinį pajamų augimą.
Kalbant apie finansinių paslaugų sektorių, bendras 50-ies didžiausių bankų turtas padidėjo 2,3 proc., iš kurių – 33 bankų turtas augo. „PKO Bank Polski“ vėl buvo didžiausias regione, kurio turtas, po strateginių įsigijimų, padidėjo 21,5 proc. Nors penki iš dešimties bankų reitingo dešimtuke yra iš Lenkijos, Vengrijos „OTP Bank“ užtikrintai pakilo iš penktos į trečią poziciją. Pastebėtas akivaizdus pelningumo atotrūkis tarp šalių: vidutinė kapitalo grąža Lenkijos bankuose siekė 10,9 proc., tuo tarpu kitose šalyse šis rodiklis svyravo tarp 13,2 proc. Čekijoje, 3,0 proc. Rumunijoje ir 57,3 proc. Ukrainoje.
50 Vidurio Europos regiono pirmaujančių draudimo kompanijų jau penktus metus iš eilės fiksuoja bendros pasirašytų sutarčių įmokų sumos mažėjimą, kuris šiais metais sudarė 1,7 proc. (praėjusiais metais sumažėjo 0,8 proc.). Jų pelningumas išaugo, vidutinė kapitalo grąža pakilo iki 14,7 proc. (2013 m. siekė 11,3 proc.).
Vienintelis nuo praėjusių metų nepakitęs veiksnys– reitingo lyderiai – pirmos trys didžiausios bendrovės. Lenkijos „OKN Orlen“ išlaikė pirmaujančią poziciją, po jos seka Vengrijos „MOL“ ir Čekijos „Škoda Auto“. „Jeronimo Martins Polska“ reitingo viršuje padarė didžiausią pažangą – iš aštuntos pozicijos pakilo į ketvirtą, o penktą vietą užėmė „PGNiG“.
„Be vietinės valiutos vertės sumažėjimo regione, pagrindinis veiksnys, darantis įtaką reitingo rezultatams, buvo energetikos išteklių kainos kritimas,“ – teigė UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ vyr. projektų vadovas Marius Stalenis. „Tai turėjo neigiamą poveikį daugeliui bendrovių energetikos ir išteklių sektoriuje, kuriam reitinge atstovavo 140 bendrovių. Pašalinus iššūkių, su kuriais susidūrė energetikos ir išteklių sektorius, poveikį, išryškėja kur kas labiau teigiamas vaizdas,“ – pridūrė M. Stalenis.
Alastair Teare sutinka su šia nuomone: „Užfiksuotas pirmasis per ketverius metus įmonių, pateikiančių ataskaitas apie padidėjusias pajamas, augimas žymi teigiamus pokyčius, kuriuos patvirtina ir gauti BVP statistiniai duomenys iš viso regiono. Be to, ir vidutinių pajamų augimas pirmą 2015 m. ketvirtį aiškiai rodo spartėjančią tendenciją. Tai taip pat patvirtina Deloitte atlikta vyriausiųjų finansininkų apklausa, kurios rezultatai atspindi teigiamas nuotaikas ir vis didėjantį bendrovių finansininkų polinkį rizikai.“
Ruošdami CE TOP 500 ataskaitą, Deloitte ekspertai domėjosi, ką iš tikrųjų bendrovėms bei jų atstovams reiškia tvarumas ir darnus augimas. Pasak Alastair Teare, bendra nuomonė buvo tokia, jog šiandieninėje verslo aplinkoje bendrovėms neįmanoma augti be socialinio pritarimo jų pastangoms ir veiklai. Todėl bendrovės vis dažniau pripažįsta, jog išleisti pinigai tvarumo iniciatyvoms tampa investicija į jų pačių ateitį. Darnumo ir atsakomybės svarbos suvokimas bei įsipareigojimas padėti bendruomenei yra aiškus bręstančių bei mąstančių, didžiausių regione bendrovių bruožas. Bendrovės atsakomybė yra pagrindinis veiksnys užtikrinantis jos sėkmę ne tik ateinantiems penkeriems metams bet ir ilgalaikei ateičiai.
12 Lietuvos bendrovių, patekusių į Deloitte Vidurio Europos didžiausių įmonių TOP 500-uką:
Vieta reitinge Įmonė Vieta praėjusių metų reitinge
20 Orlen Lietuva 15
42 Vilniaus prekyba 45
108 Maxima LT N/A
161 Koncernas Achemos grupė 178
206 Lietuvos energija 263
329 Lesto 316
344 Lukoil Baltija 300
367 Palink 343
378 Linas Agro 396
385 MG Baltic 461
417 Achema 463
486 Lietuvos geležinkeliai N/A
Šaltinis: Deloitte CE TOP 500 | 2015
Apie Deloitte
Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited, Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės bendrovės, ir grupei priklausančios bendrovės narės („DTTL“). Kiekviena DTTL narė yra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. DTTL (dar vadinama „Deloitte Global“) pati savaime paslaugų neteikia. Daugiau informacijos apie DTTL ir jos bendroves nares galite rasti www.deloitte.lt.
Deloitte teikia audito, mokesčių, finansų ir verslo konsultacijų paslaugas privačioms bendrovėms, veikiančioms įvairiose srityse, bei valstybinėms institucijoms 150 šalių visame pasaulyje. Tarptautinis Deloitte bendrovių tinklas ir ilgametė patirtis vietinėse rinkose suteikia klientams daugiau galimybių efektyviai siekti tikslų, kad ir kur jie vykdytų savo veiklą. Daugiau kaip 210 000 Deloitte ekspertų visada stengiasi užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę ir tapti profesionalumo standartu visose srityse, kuriose veikia.
© 2015 Deloitte Lietuva
