Iki 2020 metų Lietuva privalo 23 procentus visos šalies ūkyje suvartojamos energijos pagaminti naudodama atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai numato Europos parlamento patvirtinta nauja ES direktyva, skirta atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimui ir plėtrai. Europos komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminama energija sudaro 15 proc. visos suvartojamos energijos. Kiekvienai ES šaliai naujojoje direktyvoje numatyti skirtingi reikalavimai, atsižvelgiant į dabartinę atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo padėtį. Numatyta, kad iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminama energija privalo sudaryti ne mažiau 20 proc. viso ES šalyse suvartojamos energijos, įskaitant ir transporto degalus. Biodegalai iki 2020 metų turi sudaryti ne mažiau nei 10 proc. visų ES šalyse suvartojamų degalų transporto srityje. „Ne vienerius metus dedame pastangas siekdami didinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą Lietuvos ūkyje. Džiugu, kad šiandien Lietuva pagal biokuro vartojimą neatsilieka nuo daugelio pažangių ES valstybių”, – sakė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminama energija tesudaro 1,3 proc. visos šalies ūkyje sunaudojamos energijos. Iki 2020 metų D. Britanija šį rodiklį turi padidinti iki 15 procentų. Vienintelė ES šalis, iš viso nenaudojanti atsinaujinančių energijos šaltinių yra Malta. Ji iki 2010 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių turi pradėti gaminti 10 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Švedijoje net 39,8 visos suvartojamos energijos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Biokuro vartojimo lyderei šį rodiklį reikės padidinti iki 49 procentų. ES šalys, tarp jų ir Lietuva, iki 2010 metų kovo mėnesio privalo parengti ir Europos komisijai pateikti nacionalinius veiksmų planus, kuriuos įgyvendinant bus plečiama atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo rinka ir įgyvendinami direktyvoje nustatyti įpareigojimai. „Lietuva turi pakankamai atsinaujinančių energijos šaltinių resursų, kurie leidžia ne tik pasiekti naujoje ES direktyvoje numatytus formalius reikalavimus, bet ir gerokai juos viršyti. Esame pasirengę visomis jėgomis prisidėti siekiant šio tikslo”, – sakė R. Lapinskas. Šių metų gruodžio mėnesį LITBIOMA, pasitelkusi 10 įvairių bioenergetikos sričių mokslininkų, baigė mokslinį tyrimą, kuris numato Lietuvos atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimo skatinimo veiksmų planą 2010-2020 metams. Išsami šalies biokuro rinkos analizė ir mokslinis tyrimas buvo atliktas LR Ūkio ministerijos užsakymu. Šiuo metu LITBIOMA vienija 28 narius: kietojo biokuro, biokuro deginimo įrangos gamintojus, energetinių plantacijų vystytojus, mokslinius institutus. LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui bei mokslo tiriamiesiems darbams, kurie leidžia efektyviau panaudoti mūsų šalies vietinius energijos resursus. Siekdama didesnio valdžios ir visuomenės dėmesio Lietuvai strategiškai svarbiai biokuro rinkai, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos narėms. 2006 metų vasarį LITBIOMA tapo Europos biomasės asociacijos (AEBIOM) nare.
