Kokias interpretacijas kelia lietuvių liaudies sakmė apie Eglę Žalčių karalienę? Kieno likimus iš taško A į tašką B perveža policijos sunkvežimis? Su kuo jums asocijuojasi žemė? Ir kada paskutinį sykį mėgavotės ramiu, lėtu laiku? Šiuos ir dar kitus klausimus kelia ir analizuoja konkurso IDėja finalininkai. Jų projektus bus galima išvysti Nacionalinio Kauno dramos teatro erdvėse tik birželio 14 dieną.
Konkursas „IDėja“ rengiamas antrąjį kartą. Jo siekiamybė – ieškoti naujų talentų, norinčių atskleisti savo kūrybinę tapatybę, ar jau žinomiems jauniems kūrėjams suteikti galimybę realizuoti savo idėjas profesionalioje teatro scenoje. Šiemetinės „IDėjos“ finalininkų ketvertas – ne vieną projektą sukūrusi kompozitorė, kamerinio moterų choro „Melos“ meno vadovė Juta Pranulytė, šokio trupė „Nuepiko“ (Marius Paplauskas, Marius Pinigis, Andrius Stakelė), profesionalaus teatro scenoje debiutavusi režisierė, LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) auklėtinė Uršulė Bartoševičiūtė ir Londono menų akademijoje kostiumo magistro studijas neseniai baigusi Radvilė Kisieliūtė. Teatro bendruomenei ir žiūrovams bus pristatyti skirtingų žanrų – šokio, garso ir judesio, performanso, šiuolaikinės pjesės eskizai.
Visi išvardinti kūrėjai nukeliavo netrumpą kelią – metų pradžioje užregistravus paraiškas, jas vertino komisija: teatro meno taryba, teatrologai, garso ir vaizdo menininkas Artūras Bumšteinas, režisierius Povilas Makauskas, režisierė Kamilė Gudmonaitė, garso ir performanso menininkė, kuratorė Daina Pupkevičiūtė, garso menininkė ir performerė Lina Lapelytė. Kovą paaiškėjo, kurie menininkai keliauja į finalinius etapus, o balandį vykę asmeniniai pokalbiai su teatro atstovais leido sudėlioti galutinius štrichus. „Konkursas – „IDėja“ pirmiausia koduoja identiteto sąvoką, ID, kokias temas įžvelgia, kokius klausimus kelia jauni kūrėjai? Akivaizdu, kad jaunųjų menininkų identitetas – daugiabriaunis, jie neapsiriboja tik savo aplinkoje sutinkamais reiškiniais, bet kelia globalius, filosofinius klausimus arba rūpimiems socialiniams klausimams suteikia gilesnes prasmes. Dar vienas iš ryškesnių atradimų – tai tarpdiscipliniškumas, skirtingų meno jungčių derinimas. Tokias jungtis greičiausiai skatina tarptautinė praktika ir studijos. Ir tai, kad mes šiuos jaunus menininkus galime brandinti čia, Lietuvoje, labai džiugina. Vienas „IDėjos“ eskizas kitą sezoną virs išbaigtu spektakliu ir papildys mūsų teatro repertuarą“, – sako generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas.
Pasirodymai yra rengiami kartu su Teatro fabriku ir yra skirti šiuolaikinės muzikos, šokio, judesio, teatro meno gerbėjams bei naujų, eksperimentinių meno formų ieškotojams. Įėjimas – laisvas.
Plačiau apie eskizus:
„Eglė Žalčių karalienė“ – performatyvus pasirodymas
Idėjos autorė – kostiumo dizainerė Radvilė Kisieliūtė
Kompozitorė – Juta Pranulytė
Choreografė – Saulė Noreikaitė
Aktoriai – Martyna Gedvilaitė, Inga Mikutavičiūtė, Gintautas Bejeris.
Radvilės Kisieliūtės projektas – visiems puikiai žinomos lietuvių liaudies pasakos „Eglė Žalčių karalienė“ interpretacija, nagrinėjanti žmogaus būties būsenas per materijos ir kūno judesio sąveiką, kai judantis kūnas naudojamas kaip kūrybos įrankis, o materija tampa kūno vedliu. Menininkė, įgijusi kostiumo dizaino magistro laipsnį Londono menų akademijoje, remdamasi pasakos veiksmu, transformavo veikėjų būsenas, kurios atveria plačias galimybes istorijos siužetą pasakoti per kostiumą. Čia persipina liaudies pasakos, filosofiniai ir psichologiniai motyvai, atveriantys erdvę diskusijoms ir individualiam vertinimui.
Eskizas rodomas birželio 14 d. 11.00-11.20 Mažojoje salėje (Laisvės al.71, patekimas per paradinį įėjimą)
„Žemės“ – gyvo garso ir judesio spektaklis
Kompozitorė –Juta Pranulytė
Choreografė – Ema Senkuvienė
Judesys – Ema Senkuvienė ir Gabija Blochina
Perkusija – Džiugas Daugirda
„Žemės“ – gyvo garso ir judesio spektaklis. Spektaklyje pristatomi penki paveikslai, kuriuose nagrinėjami dirvožemio tipai: juodžemis, smėlis, žvyras, molis ir kalkės. Įžanginiame veiksme atsispindi fizinis žmogaus kūnas, kuris sąveikaudamas su žeme kuria garsą. Įgarsinti kūno judesiai skamba bendroje muzikinėje kompozicijoje su perkusija.
Eskize pristatomi du paveikslai: „Preliudas (kūnas)“ ir „Juodžemis“.
Eskizas rodomas birželio 14 d. 11.45-12.05 Rūtos salėje (patekimas per paradinį įėjimą, Laisvės al.71)
Šokio spektaklis „Perkaitimas“
Choreografija ir idėja – Marius Paplauskas, Marius Pinigis, Andrius Stakelė („Nuepiko“).
Šokio spektaklio „Perkaitimas“ atspirties taškas – norvegų antropologo Thomo Hyllando Erikseno, tyrinėjančio globalizaciją, visuomenės raidą, koncepcija – perkaitęs pasaulis/perkaitusi visuomenė (overheated, angl.), taip pat žymaus Nyderlandų dailininko Hieronymuso Boscho kūryba, kurioje pilna įvairiausių žmonijos, egzistencijos, religijos simbolių.
Auganti vartojimo kultūra, technologinis vystymasis, greitasis laikas, globalizacija ilgą laiką buvę mūsų visuomenės progresą apibrėžiančiais vardikliais šiuo metu vis labiau tampa akivaizdžiai perkaitusią visuomenę apibūdinančiais epitetais. Globaliame lygmenyje galime stebėti besaikio vartojimo, technologinio augimo, gamybos sukeliamas klimato kaitos, skurdo, augančios nelygybės, demokratijos deficito problemas. Tuo tarpu individualiame lygmenyje globalūs reiškiniai, vykstantys aplink mus, kelia vidinio nerimastingumo, bejėgiškumo jausmą, „greitasis/dinamiškas laikas“ baigia išstumti „lėtąjį laiką“ (tai, ką galima atlikti greitai, išstumia tai, ką reikia daryti lėtai).
Eskizas rodomas birželio 14 d. 12.20-12.40 Repeticijų salėje (patekimas per paradinį įėjimą Laisvės al.71)
„Mirtis policijos sunkvežimyje“ pagal E. Limonovo pjesę
Režisierė – Uršulė Bartoševičiūtė
Kompozitorė – Marija Paškevičiūtė
Aktoriai: Pijus Narijauskas, Artūras Sužiedėlis, Eglė Mikulionytė, Dovydas Pabarčius.
Eduardas Limonovas –„kreiva“, savotiška figūra tiek Rusijos, tiek Prancūzijos ar JAV literatūriniuose laukuose. Šios pjesės pasirinkimas – drąsus žingsnis polemizuojant su autoriumi ne tik dėl pačios pjesės turinio, subtilios, delikačios jos temos, bet ir dėl autoriaus nacionalistinių, fašistinių pažiūrų.
Uršulės Bartoševičiūtės vizija – kalbėti apie kalėjimų sistemą, analizuoti laisvės ir jos apribojimų, kalėjimų kultūros, visuomenės socialinės santvarkos temas. „Šiame eskizo kūrimo etape darbų, šio darbo režisūriniu tikslu iškelčiau savitą ir kitokį darbą su aktoriais, kurio tikslas nėra metodiškai kurti personažą, o analizuoti aktoriaus kaip asmenybės santykį su visais dėmenimis – pjese, dokumentika, stereotipais ir autentiška nuomone“, – sako menininkė.
Eskizas rodomas birželio 14 d. 13.00-13.20 Ilgojoje salėje (Mažųjų scenų kiemelis, Kęstučio g. 62)
Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija
Pranešimą paskelbė: Jolanta Garnytė-Jadkauskienė , Nacionalinis Kauno dramos teatras