Nekilnojamas Turtas

Gyvenamosios vietos įtaka žmogaus būsenai: kas kelia džiaugsmą ir gerina sveikatą?

Gyvenamoji aplinka formuoja mūsų veiklą ir pomėgius, bet lygiai taip pat, mes darome įtaką aplinkai ir jos pokyčiams. Specialistai vieningi – kiekvienas žmogus yra individualus, todėl asmeniškai priima parankiausius sprendimus, kuriuos neretai diktuoja aplinkos veiksniai ir galimybės. Nors kartais norime pabūti vieni, esame sutverti bendruomeniškumui ir siekiame patogumo. Todėl, anot specialistų, gyvenamoji aplinka daro įtaką net ir emocinei žmogaus būsenai.
 
Pasaulyje atliekama daugybė tyrimų, kurių tikslas išsiaiškinti, kas žmonėms kelia džiaugsmą ir prisideda prie emocinės ir fizinės būsenos gerinimo.
 
Pavyzdžiui, 2018 m. Jungtinių Amerikos valstijų Jeilio (angl. Yale) universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kokioje aplinkoje gyvena laimingiausi žmonės. Buvo apklausta daugiau nei 300 tūkst. gyventojų, iš kurių net 90 proc. įvardijo, kad jų teigiamoms emocijoms įtaką daro gyvenamosios vietos lokacija. Dauguma apklaustųjų teigė esantys nelaimingi, jei jų gyvenvietėje nėra patogaus susisiekimo su darbu, ugdymo įstaiga ar prekybos centru.
 
Tyrimas parodė, kad laimingiausi jaučiasi tie respondentai, kurie iki darbo ar kitos reikiamos lokacijos gali nuvykti pėsčiomis ar dviračiu. Anot tyrimą atlikusių mokslininkų dažnesnis keliavimas pėsčiomis ar minant dviratį pagerino apklaustųjų nuotaiką bei maždaug trečdaliu sumažino širdies smūgio riziką.
 
Poreikius diktuoja gyvenimas
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) doc. dr. Mykolas Simas Poškus pažymi, kad organinis ir tvaresnis keliavimo būdas žmonėms suteikia saugumo jausmą, dėl to gyventojai gali jaustis laimingesni.
 
„Žmonės jaučiasi ne tokie priklausomi nuo infrastruktūros, taip pat, geriau pažįsta gatves ir aplinką, kurioje gyvena, taip stiprėja vietos tapatumas. O su vietos tapatumu stiprėja ir įsipareigojimas tai vietai, pavyzdžiui, tie žmonės, kurie į darbą keliauja pėsčiomis ar dviračiu, bus linkę mažiau šiukšlinti“, – keliavimo pėsčiomis arba dviračiu naudą pažymi mokslininkas.
 
Jis pabrėžia, kad tos vietos, kurios yra pasiekiamos ranka, pasąmoniniame lygmenyje yra suprantamos, kaip gyventojui artimos. O jei reikia važiuoti ilgą atstumą, visos vietos, išskyrus namus ir darbą, yra tiesiog kitų rūpestis, sako mokslininkas.
 
Anot MRU psichologo, Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, žmonės gali jaustis pakankamai laimingi, nes gyventojų tankumas nėra didelis. Pasak doc. dr. M. S. Poškaus, labai dideli ir absurdiškai tankūs miestai gyventojus gali veikti neigiamai. Kaip pavyzdį jis pateikia Paryžių, kuris pagal oficialų plotą yra apie keturis kartus mažesnis už Vilnių, tačiau Paryžiuje gyvena beveik keturis kartus daugiau žmonių ir, dėl didelio gyventojų tankio, miestas yra emociškai slegiantis. Todėl kuriant miesto veidą, anot mokslininko, svarbu vengti gyventojus slegiančių sprendinių. Miesto tankumas turi būti optimalus, tiek užtikrinantis miesto gyventojų poreikių patenkinimą ir galimybę vystyti verslus, suteikti gyventojams reikiamas paslaugas, tiek ir neperžengiant ribos, kuomet dėl per didelio tankumo prasideda socialinės ir sveikatos problemos.
 
„Kraštovaizdyje pasislepiantys ir dangų atspindintys stikliniai aukštuminiai pastatai, slegia ne taip, kaip masyvūs, dideli, socialistinio brutalizmo įkvėpti statiniai“, – akcentuoja mokslininkas.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išmainė kaimiškas vietoves į didmiesčius. Tik pastaruoju metu ankstesniuosius sodų sklypus miestų pakraščiuose žmonės pavertė ištisomis nuolatinėmis gyvenamosiomis vietomis. Tačiau mokslininkas pažymi, kad nors ir skamba paradoksaliai, tačiau jei jau miestai plečiasi, tai turėtų plėstis ne savo plotu.
 
„Gyventojų tankumas miestui plečiantis ne į plotį, bet į aukštį miestui suteikia tvarumo. Todėl Vilnių reikėtų plėsti į aukštį, o ne į plotį. Ar nuo to žmonės taps laimingesni? Nebūtinai, bet, kad gamta bus labiau pasirūpinta, tai abejonių niekam nekils. Miesto tankėjimas į aukštį atneša lengviau pasiekiamus darželius, mokyklas, gydymo įstaigas, restoranus, laisvalaikio vietas, nes šioms tuomet tampa lengviau išsilaikyti rajonuose, kur gyventojų iki tol buvo negausu. Tai didžiausias miesto augimo į aukštį privalumas. Vilnius į plotą plečiasi neadekvačiai, tad tos gyvenvietės, kurios kuriasi miesto pakraščiuose galėtų būti atskiros nuo miesto. Neapsimeskime, kad gyvename Vilniuje, jei gyvename kokioje nors užmiesčio teritorijoje“, – pažymi MRU mokslininkas.
 
Proveržis Vilniuje
 
Vilniuje net plika akimi galima pastebėti užmiestyje dygstančius naujus namus, tačiau dėl jų didėja ir vilniečių nepasitenkinimas spūstimis.
 
„Turbūt vienas labiausiai erzinančių momentų miestuose yra transporto spūstys. Jose sugaištama papildomo laiko ir daugumą tai gali veikti neigiamai. Todėl labai svarbu vystyti miestą taip, kad gyventojai pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu galėtų pasiekti būtiniausias paslaugas. Tam reikia kompleksinių sprendimų, kurie apjungtų infrastruktūros, viešojo transporto ir dviračių takų tinklo plėtrą. Kuo sparčiau visa tai bus daroma, tuo greičiau galėsime džiaugtis patogesniu ir tvaresniu miestu“, – sako nekilnojamojo turto (NT) vystytojo „Releven“ Tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.
 
Ekspertas pažymi, kad Europos šalys, matydamos miestų raidą, daugiau dėmesio pradeda skirti teritorijų multifunkciškumui. Anot jo, vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie patogūs gyventojams, o ne jų automobiliams. Taip mažinama oro ir garso tarša, net ir centrinėse miesto teritorijose esančios gatvės tampa patrauklesnės ir saugesnės.
 
G. Wolfas akcentuoja, kad Vilniuje esantis Naujasis miesto centras yra strategiškai patogi vieta plėtoti 15 minučių miesto viziją, kurios tikslas naujakuriams suteikti visus būtiniausius patogumus netoli gyvenamosios vietos.
 
„Gyventojų tankis Vilniuje, o ypač centrinėje miesto dalyje, yra pastebimai mažesnis nei Berlyne, Kopenhagoje, netgi kaimyninėje Rygoje. Tai reiškia, kad teritorijos nėra pilnai išnaudotos. Centrinėje dalyje kuriasi verslai, kurių pastatai vakare ištuštėja, darbuotojai grįžta į toliau nuo darbo nutolusius namus. Tai lemia išaugančius transporto srautus ir prailgina gyventojų keliones“, – sako G. Wolfas.
 
Svarbus kiekvienas nueitas kilometras
 
Asmeninė trenerė Sigutė Stulpinienė pastebi, kad pastaraisiais metais žmonės pradėjo daugiau dėmesio skirti savo fizinei ir emocinei būsenai, pradėjo labiau domėtis mityba. Anot jos, specialistai pataria per dieną nueiti bent 10 tūkst. kilometrų, tačiau ne visiems tai įkandama užduotis.
 
„Judėjimas yra labai svarbus, o ypač, jei žmogus dirba fizinį darbą. Einant dirba visi mūsų raumenys, gauname daugiau deguonies, todėl tai padeda pasijusti geriau ir žvaliau. Net ir vienas nueitas kilometras suteikia papildomos energijos ir geros nuotaikos. Tie, kurie nori nukeliauti didesnį atstumą – gali rinktis keliavimą dviračiu. Taip keliaujant patiriamos mažesnės apkrovos, todėl netgi yra rekomenduojama žmonėms, turintiems viršsvorį. Nors pati turiu automobilį, visur stengiuosi vaikščioti pėsčiomis, nes tai prisideda prie geros savijautos“, – sako trenerė.
 
S. Stulpinienė pažymi, kad bet koks judėjimas yra naudingas, todėl rytą pradėti pataria nuo mankštos bei stiklinės vandens. Esą tai pažadina organizmą, suteikia energijos ir pakelia nuotaiką.
 
„Ligos ir negalavimai susiję ne tik su pašaliniais veiksmais, bet ir režimo nesilaikymu. Mityba turi būti visavertė, subalansuota. Per skubėjimą neretas žmogus pusryčius ar kitą maistą nustumia į antrą planą, o to būti neturėtų“, – akcentuoja trenerė.
 

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

Parašykite komentarą