Svarbiausia – laimingas pacientas. Tokią paprastą tiesą Akių klinikos Lirema gydytoja Lina Socevičienė išgirdo viešėdama Graikijoje. Čia ji tris savaites stažavosi pasaulyje žinomo lazerinės akių korekcijos metodo LASIK išradėjo profesoriaus Ioannio Pallikario operacinėje.
Susipažino su LASIK „tėvu“
Dažnai įvairias tarptautines konferencijas ir kursus užsienyje lankanti L.Socevičienė šią vasarą laimėjo Europos akių gydytojų draugijos (SOE) kasmet organizuojamą konkursą ir išvyko tobulintis į Herakliono universitetinę ligoninę ir Optikos ir regėjimo mokslo institutą Kretoje. „Sąrašas klinikų, kurias galėjau rinktis stažuotei, buvo ilgas, tačiau jau seniai svajojau pamatyti, kaip dirba prieš 20 metų revoliuciją regos korekcijoje sukėlęs LASIK tėvu vadinamas profesorius I.Pallikaris“, – sakė L.Socevičienė.
Herakliono universitetinėje ligoninėje gydytoja kiekvieną dieną stebėdavo, kaip tiriami pacientai, atliekamos kataraktos, glaukomos, ragenos persodinimo, vokų plastinės operacijos.
Prie Kretos universiteto Medicinos fakulteto įkurtame Optikos ir regėjimo mokslo institute veikia regėjimo korekcijos padalinys. Čia L.Socevičienė stebėjo, kaip pacientai ruošiami refrakcijos ydų korekcijos operacijoms, jiems atliekami įvairūs tyrimai, taikomi modernūs diagnostikos prietaisai, atliekamos regėjimo korekcijos operacijos. Nors regos korekcija Graikijoje kaip ir Lietuvoje nėra kompensuojamos ligonių kasų, nes laikoma kosmetine operacija, refrakcinė chirurgija Graikijoje yra pripažinta. Todėl visi mikrochirurgai, kurie domisi šia sritimi, tokias operacijas atlieka, parinkdami pacientui tinkamiausią chirurgijos metodą. Pacientui abiejų akių regos korekcijos lazeriu operacija Herakliono ligoninėje kainuoja apie 3 tūkst. eurų (per 10 tūkst. litų).
„Mane nudžiugino, kad pasitvirtino tie darbo metodai, kurių buvau išmokyta. Net tas gydytojas, kuris išrado LASIK metodą, daugiausiai operacijų daro paviršinės abliacijos metodu (PRK, LASEK), nežiūrint to, kad operacinėje jis turi femtosekundinį lazerį, kuris yra saugus lopelio formavimui operuojant LASIK metodu. Daugiau kaip 20-ties metų patirtis parodė, kad saugiau akiai yra paviršinė abliacija, o LASIK daromas tik tuomet, kai paciento akys atitinka labai griežtus kriterijus“, – pasakojo gydytoja L.Socevičienė.
Profesorius I.Pallikaris nustebino savo lankstumu. Jei paprastai patyrę ir vardą užsitarnavę profesoriai vienu ar kitu klausimu (apie gydymo taktiką, prietaisus, lęšius ir t.t.) turi tvirtą nuomonę. I.Pallikaris, išgirdęs lietuvės klausimus, atsakė paprastai: „Geriausių nėra. Viskas turi privalumų ar trūkumų. Svarbiausia, kad pacientas būtų laimingas“.
Operacinėje – šeši medikai
„Pastebėjau, kad ten pacientai – itin kantrūs, labai ramiai klausosi gydytojų nurodymų, laukia savo eilės, niekas niekur neskuba. Pavyzdžiui, vienas operacinėje paguldytas ir kataraktos operacijai paruoštas pacientas mikrochirurgo laukė 40 minučių. Tuo metu buvo sterilizuojami operacijai reikalingi instrumentai“, – įspūdžiais dalijosi L.Socevičienė.
L.Socevičienę nustebino, jog operacinėse dirba didelis būrys specialistų. Jei Lietuvoje regos korekcijos lazeriu operacijos metu operacinėje dirba mikrochirurgas ir jo padėjėjas, Graikijos ligoninės operacinėje gydytoja suskaičiavo šešis personalo narius: mikrochirurgą, slaugytoją, jaunesnį gydytoją – instrumentatorių, femto lazerio techniką, eksimerinio lazerio techniką, optometristą.
„Universitetinės ligoninės visur yra panašios: daug gydytojų, daug pacientų, daugybė tyrimų ir gydymo metodų. Tačiau pastebėjau, kad graikai nėra linkę skubėti, dirba netaupiai, ne visi personalo nariai operacinėje reikalingi – dubliuoja vienas kito darbą, išmeta daug dar naudotinų medžiagų. Vis dėlto buvo smagu pasižiūrėti ir įsitikinti, kad chirurgai operacinėje dirba tais pačiais metodais, naudoja tuos pačius prietaisus, kaip ir mes, kad šioje srityje niekuo nuo jų neatsiliekame“, – pasakojo L.Socevičienė.
Gydytoją palaikė studente
Gydytojai iš Lietuvos teko susipažinti ne tik su graikų darbo metodais bet ir jau tradicija tapusiais streikais. Vieną ankstų rytą atvykusi stebėti operacijos ji nerado nei gydytojų nei pacientų. Operacinėje buvo tamsu. „Užsidegiau šviesą ir ėmiau laukti, kol galiausiai supratau, kad kažkas ne taip. Ligoninės sekretorė paaiškino, kad visuotinis streikas, kai niekas nedirba – Graikijoje įprastas dalykas“, – netikėtus įspūdžius prisiminė gydytoja.
Prieš 15 metų gydytojos diplomą gavusi mikrochirurgė juokiasi prisiminusi, kad Herakliono ligoninėje ji buvo ne kartą palaikyta studente. Net gydytojai rezidentai stengėsi lietuvei vis ką nors paaiškinti, o profesoriai stebėdavosi, kad stažuotoja daug išmano tiek apie tyrimus, tiek apie operacijas.
Pamatė seniai operuotus pacientus
Stažuotės metu gydytoja turėjo galimybę pamatyti prieš keliolika metų prof. I.Pallikario operuotus pacientus. Į kliniką kataraktos operacijai atvyko moteris, kuri prieš 15 metų atsikratė akinių – dėl trumparegystės jai buvo atlikta regos korekcija LASIK metodu. Per 60 metų amžiaus moteris pasakojo, kad labai džiaugėsi geru regėjimu ir būtent todėl sugrįžo pas tą patį gydytoją. Ji žinojo, kad regos korekcijos operacijos neapsaugo nuo tokių ligų kaip katarakta ir glaukoma, kurios gresia kiekvieno vyresnio amžiaus žmogaus akims.
Gydytoja iš Lietuvos matė daug 50 metų amžiaus ribą perkopusių graikų, kurie pageidavo likti be akinių – jiems buvo atlikta skaidraus lęšio operaciją. Prof. I.Pallikario operacinėje ji išvydo ir vieną garsiosios „Olimpiakos“ krepšinio komandos žaidėją. Po LASEK operacijos eksimeriniu lazeriu jis taip pat atsisveikino su trumparegystę koreguojančiais kontaktiniais lęšiais.
Dažna keratokonuso diagnozė
Viešėdama Graikijoje gydytoja įsitikino, kad ligų paplitimas labai susijęs su tautybe ir genotipu. Šioje saulėtoje šalyje – daugybė vėžinių susirgimų. Melanomos – piktybiniai odos navikai dažnai diagnozuojami jauniems žmonėms. Graikijoje itin dažna ir akių liga – keratokonusas. Jei mūsų šalyje ji nustatoma maždaug vienam iš 10 tūkst. pacientų, ten ragenos kūgis diagnozuojamas maždaug vienam iš 10 pacientų. O štai, pavyzdžiui, Azijoje ši liga praktiškai nepasitaiko.
„Neretai Herakliono ligoninėje vienu metu atliekama dviguba operacija – ragenos sustiprinimas ir regos korekcija lazeriu ar implantuojant specialų lęšį. Ragenos sustiprinimo operacija ten atliekama dažnai, ji ypač sumažino ragenos persodinimo operacijų poreikį, tuo pagerino šia liga sergančių pacientų gyvenimą,“– pasakojo tokias operacijas ir Lietuvoje atliekanti gydytoja L.Socevičienė.
Keratokonusas – tai savaiminis ragenos plonėjimas ir gaubimasis, sukeliantis nekoreguojamą refrakcijos ydą. Ši ragenos liga diagnozuojama remiantis anamneze, refraktometrija, keratometrija, ragenos topografija, pachimertrija, biomikroskopija, oftalmoskopija. Ragenos sustiprinimo operacijos tikslas – ragenos gaubimosi ir plonėjimo sustabdymas, audinio stabilumo padidinimas ir regėjimo aštrumo išsaugojimas.
Lietuvoje pirmą kartą ši operacija buvo atlikta Akių klinikoje Lirema 2008 m. balandžio mėn.
Regos korekcijos lazeriu metodai:
LASEK (Laser Assisted subEpithelial Keratectomy) – lopelis formuojamas iš paviršinio ragenos sluoksnio (epitelio), lazerio spinduliu pakeičiamas ragenos vidinio sluoksnio (stromos) išorinės pusės gaubtumas, užklojama epitelio lopeliu. Po operacijos kelioms dienoms uždedamas gydomasis kontaktinis lęšis.
Tai saugiausias regos korekcijos lazeriu metodas akiai, nesukeliantis pašalinių poveikių ilgalaikiame pooperaciniame periode. Atliekant LASEK, ragenoje nedaromas pjūvis, išlaikomas ragenos vientisumas, ji nesusilpninama, nėra lopelio formavimo komplikacijų rizikos. Šis metodas leidžia saugiai atlikti operaciją maksimaliai plačioje optinėje zonoje, dėl to nelieka pooperacinių regėjimo kokybės sutrikimų (atspindžių) prietemoje ar naktį. Kadangi LASEK atliekama nepažeidžiant vidinių ragenos sluoksnių, nesutrikdomas ragenos nervinis jautrumas, – akys po šios operacijos netampa jautresnės, pacientai nesiskundžia akių sausumu. Tačiau po šios operacijos, pirmas kelias dienas juntami nemalonūs pojūčiai akyse – svetimkūnio jausmas, perštėjimas, ašarojimas.
LASIK (Laser Assisted In situ Keratomileusis) – specialiu prietaisu mikrokeratomu formuojamas ragenos lopelis iš paviršinio ragenos sluoksnio (epitelio) ir dalies vidurinio sluoksnio (stromos). Lopelis atverčiamas, eksimeriniu lazeriu pakeičiamas stromos vidinės dalies gaubtumas, lopelis grąžinamas atgal.
Šis metodas pasaulyje yra populiarus, nes jau kitą dieną po operacijos pacientai gali džiaugtis geru regėjimu. Tačiau tai didžiausią poveikį ragenai turinti operacija, reikalaujanti iš paciento susitaikyti su LASIK operacijos pašaliniais poveikiais: lopelis, kurio storis ~150 mikronų, niekada pilnai nesuauga su po juo esančia ragena – tai ją susilpnina, mažina biomechaninį stabilumą. Dėl to pirmais mėnesiais po operacijos akys yra ypač jautrios bet kokiam mechaniniam poveikiui, o ilgalaikiame periode, labai retai, tačiau gali pasitaikyti savaiminis ragenos gaubimasis (atsiranda astigmatizmas, blogėja regėjimas). Operacijos metu po lopelio atkėlimo lieka plonesnė ragenos dalis, dėl to atliekant abliaciją ragenos audinį reikia „taupyti“ optinės zonos sąskaita, t.y. gali kilti regėjimo kokybės sutrikimų – varginti atspindžiai, sunku vairuoti prietemoje ar naktį. Atliekant pjūvį giliuosiuose ragenos sluoksniuose, sutrikdomas ragenos nervinis jautrumas, – akys po šios operacijos tampa jautresnės, pacientai skundžiasi akių sausumu.
