Minint Terezino deklaracijos dešimtmetį, Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (LŽB) surengta konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams spręsti. Joje apžvelgta įvairių Europos šalių patirtis, grąžinant Holokausto metu nusavintą žydų turtą. Renginio dalyviai turėjo progos pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais, išklausyti jų pranešimus, susipažinti su ilgamečių tyrimų rezultatais. Pranešėjai iš Lietuvos turėjo galimybę pristatyti Lietuvą, kaip gerąjį pavyzdį bei apsibrėžti tikslus ir uždavinius ateičiai.
Renginyje dalyvavęs Amerikos žydų komiteto (AJC) direktorius tarptautiniams žydų reikalams Andrew Baker apžvelgė įvairių valstybių vykdytą politiką dėl restitucijos. Jis pristatė pavyzdžius iš JAV teismų praktikos, kuri negalioja niekur kitur Europoje, kai nukentėję žmonės gali kreiptis į teismą kaip grupė ir advokatas atstovauja jų kaip grupės interesus, keli tokių teismo proceso pavyzdžių – kai į teismą buvo paduotos draudimo bendrovės, neišmokėjusios draudimo pinigų asmenų, mokėjusių įmokas palikuonims ar byla dėl priverstinio darbo nacistinėje Vokietijoje. Pasak A. Baker, Prancūzija ir Austrija turto klausimus yra išsprendusi. Abi valstybės pripažino savo atsakomybę dėl nusavinto turto ir išmokėjo kompensacijas.
Kaip žinoma, žydų turtas skirstomas į bendruomeninį, privatų ir likusį be paveldėtojų.
,,Dauguma Europos šalių, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo vykdomas Holokaustas, po Berlyno sienos griuvimo pareiškė norą tapti ES ir NATO narėmis, todėl jos turėjo įvertinti savo istoriją, neretai padedant JAV“, – prisiminė A. Baker.
Itin gerai situaciją dėl žydų turto restitucijos Lietuvoje žinantis A. Baker asmeniškai dalyvavo priimant sprendimus, kai 2011 m. Lietuvos valstybė po kelerius metus trukusių derybų, sutiko išmokėti piniginę kompensaciją už prarastą žydų religinių bendruomenių turtą. Tuomet buvo įkurtas Geros valios fondas, kuriam iki 2023 m. dalimis turi būti išmokėta per 37 milijonus eurų.
Pasak LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky, privačios nuosavybės klausimas vis dar nėra sprendžiamas. Lietuvos žydai, apsigyvenę kitose šalyse, negalėjo susigrąžinti jiems iki karo priklausiusio turto, nes restitucijos laikotarpiu jie neturėjo teisės įgyti Lietuvos pilietybės.
Šiuo metu Lietuvos žydai laukia Vyriausybės pozicijos ir aiškaus sprendimo, kokio dydžio lėšų suma galėtų būti grąžintina asmenims, turintiems teisę į vienokią ar kitokią nuosavybę.
Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy, žydų nuosavybės klausimą pavadinęs “labai sudėtingu”, kartu pabrėžė, kad atėjo laikas teisingumui ir šį klausimą laikas spręsti.
,,Lietuvoje gyveno labai didelė žydų bendruomenė, kuri buvo žiauriai sunaikinta. Visoje šalyje liko jų namai, gamyklos, žemė, miškai. Dabar ne 1941-ieji, po Holokausto praėjo 78 metai. Gyvename kitoje realybėje, tikslas siekti teisingumo yra labai svarbus. Teisingumas gali būti ir simbolinis. Dabar žydų bendruomenė gyvena iš restitucijos pinigų, kuriuos administruoja Geros valios fondas. Šie pinigai skirti žydų bendruomenei remti. Terezino deklaracijoje yra išdėstyti principai, kaip grąžinti privatų turtą. Tai ne tik galimybė įtvirtinti teisingumą, tai – politinės moralės klausimas. Vidurio ir Rytų Europa dar neatstatė teisingumo. Kalbamės su Lietuvos institucijomis atvira širdimi”, kalbėjo Izraelio ambasadorius Yossef Levy.
Konferencijoje dalyvavę Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos žydų bendruomenių vadovai pasakojo apie turto grąžinimo problemas ir neįvykdytus vyriausybių pažadus, bylų vilkinimą jų šalyse bei perspektyvą kurti naujus įstatymus dėl turto grąžinimo procedūrų.
Iš pasisakymų galima daryti išvadą: kuo daugiau šalyje yra demokratijos, tuo mažiau problemų kyla dėl restitucijos ir teisingumo nukentėjusiems nuo nacių režimo žydams.
Susitikimo dalyviai vieningai sutiko, kad Terezino deklaracijos 10-mečiui skirta regioninė konsultacija paskatino nenuleisti rankų, o žydų turto restitucijos klausimo svarstymą žadama pratęsti, Pasauliniame žydų kongrese Nacionalinis direktorių forume, kuris planuojamas 2020 m. vasarą Vilniuje. ,,Galbūt vertėtų koordinuoti įstatymo dėl restitucijos kūrimą su WJC ir kitų šalių žydų bendruomenėmis“, – svarstė F. Kukliansky.
Terezino deklaraciją dėl Europos žydų prarasto turto grąžinimo principų 2009 metais Prahoje pasirašė 47 valstybės, tarp jų ir Lietuva.
Nuotraukų autorius: Indrė Rutkauskaitė
Papildoma medžiaga:
LŽB pirmininkės, advokatės Fainos Kukliansky pranešimą, skaitytą Vilniuje, Geros valios fondo surengtoje Regioninėje konsultacijoje apie Holokausto aukų turto restituciją rasite čia: https://www.lzb.lt/2019/12/04/valstybes-kompensacija-naciu-ir-komunistiniu-rezimu-zydu-tautybes-aukoms/
Modernios istorijos profesoriaus ir Šiaurės-Rytų instituto prie Hamburgo universiteto direktoriaus prof. dr. Joachim Tauber pranešimą rasite čia: https://www.lzb.lt/2019/12/05/joachimo-tauberio-pranesimas-apie-holokausta-ir-nusavinta-zydu-nuosavybe/
Tarptautinės teisės eksperto (Lundo Universitetas) Dirko Rolando Haupto pranešimą rasite čia: https://www.lzb.lt/en/2019/12/05/presentation-by-international-law-expert-dirk-haupt-at-holocaust-restitution-conference/
Žiniasklaida:
Straipsnis LRT apie Restitucinę konferenciją:
Vytauto Bruverio straipsnis „Lietuvos ryte“: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/12/12/news/vytautas-bruveris-iszudytu-zydu-turtas-nusisukti-negalima-imtis-12894611/?fbclid=IwAR1wTt6LH6g04cBjH1cP3r25DJKw9Vb0Lz412AC2JljPIjCeQ3MdsZbdDUY
Reportažas LNK apie Restitucinę konferenciją:
https://lnk.lt/video/ziurek-info-diena-1239/80073 nuo 3:25:41
Pranešimą paskelbė: Indrė Rutkauskaitė, VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“
