Verslas

Galimybės Lietuvos studentams ir jauniesiems mokslininkams tapti Europos kosmoso agentūros dalimi

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kalbama apie įvairias kosmoso inovacijas, technologijų spartą bei lietuvių norą ir galimybes savo jėgas išbandyti šioje industrijoje. Pirmuoju žingsniu šalies studentams ir jauniesiems mokslininkams į tarptautinę kosmoso areną galėtų tapti Europos kosmoso agentūros (EKA) siūlomos stažuotės. Šiuo metu jose dalyvaujantys lietuviai atkreipia dėmesį, kad EKA dirba gana nedaug Lietuvos piliečių, o agentūra siekia išlaikyti šalių-narių atstovų proporcijas, todėl galimybių čia patekti turime kur kas daugiau nei Vakarų Europos šalių atstovai.

„Pernai Lietuva tapo asocijuota EKA nare – tai mums atvėrė daugiau galimybių tarptautinėje kosmoso industrijoje. Taip pat ne visi žino, kad EKA suteikia gana daug galimybių ir studentams žengti pirmuosius žingsnius į šią sritį. Šiandien egzistuoja bent penkios skirtingos trukmės EKA programos, laukiančios studentų, jaunųjų absolventų ar jaunųjų mokslininkų“, –  komentuoja Inovacijų agentūros Proveržio departamento kosmoso srities vadovė Eglė Elena Šataitė.

Lietuviai Europos kosmoso agentūroje

Natūralu, kad tokioje didelėje organizacijoje kaip EKA, kurioje dirba bei stažuojasi keli tūkstančiai žmonių, galime rasti ir lietuvių – Donatą Miklušį ir Emilį Ulejevą.

Miklušis šiais metais prisijungė prie EKA naujai sukurtos Jaunesniųjų profesionalų programos (JPP) (angl. Junior Professional Programme), kurios tikslas nuolatinei pozicijai įdarbinti daugiau jaunų žmonių. Įprastai nuolatinei pozicijai šioje srityje būtina didelė darbinės veiklos patirtis, bet dėl esamo specialistų trūkumo buvo sukurta nauja įdarbinimo programa. Nors JPP pradėjo dirbti  tik nuo šių metų rugsėjo, Donatas čia nėra naujokas – EKA jis jau stažuojasi nuo 2019 m. kaip Lietuvos nacionalinis stažuotojas ir kaip Jaunųjų absolventų programos (angl. Young Graduate Trainee Programme) dalyvis.

„Stažuotę EKA aš įvardyčiau kaip gyvenimo galimybę ir visai nesvarbu, ar studentas norės toliau tęsti savo karjerą kosmoso industrijoje. Žinių įgijimas ir supratimas, kaip jas panaudoti, čia atveria labai daug durų ir suteikia visai kitokį požiūrį. Svarbu žinoti tai, kad visų stažuočių programų tikslas – mokytis. Žmogus su per daug patirties nėra tinkamas EKA siūlomoms programoms, dėl to ir yra amžiaus apribojimai“, – sako D. Miklušis. Jis yra opto-elektronikos skyriaus narys, kuriame daugiausia dirba prie optinės bei lazerinės komunikacijos su palydovais, kvantinių technologijų ir fotonikos elementų.

Kitas lietuvis, E. Ulejevas jau pusę metų dalyvauja EKA Jaunųjų absolventų programoje. Šiuo metu jis dirba šilumos kontrolės analizės ir verifikacijos skyriuje, kuriame analizuoja kokio tipo ir dydžio yra radiatoriai, sprendžia kokios yra reikalingos šilumos paskirstymo sistemos tam, kad užtikrintų komponentų termines specifikacijas.

„EKA jaunus specialistus stažuotėms samdo ne dėl pelno, o dėl to, kad juos nori  paruošti kosmoso industrijai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugumoje programų patirtis nėra reikalinga, tačiau magistro laipsnis beveik visur yra būtinybė. Svarbiausia yra gera komunikacija, anglų kalba bei stiprus interesas siauroje specializacijoje, kiekviena stažuotė turi savo reikalavimus, tad norintiems išbandyti jėgas EKA, agentūros veikla ir siūlomomis galimybėmis reikėtų pasidomėti plačiau“, – komentuoja E. Ulejevas.

Pirmiesiems žingsniams – trys programos

Šiuo metu EKA yra penkios pagrindinės stažuočių programos, į kurias gali pretenduoti studentai, absolventai ar jaunieji mokslininkai iš visos Europos. Į studentų stažuočių programą priėmimas vyksta lapkričio mėnesį, į jaunųjų absolventų – vasarį, o į mokslinių stažuočių – visus metus.  Stažuotės yra suskirstytos pagal tam tikrus lygius bei pagal turimą mokslo laipsnį.

Studentų stažuočių programa – tai galimybė nuo 3 iki 6 mėnesių stažuotis EKA paskutiniųjų kursų magistro programų studentams techninėse ir netechninėse srityse. Tai turtinga ir labai vertinga patirtis, kuri gali atverti duris karjerai Europos kosmoso sektoriuje, garsiuose mokslinių tyrimų institutuose arba pačioje EKA. Ši stažuotė yra nemokama, studijų metu studentai gali atlikti vieną praktiką, bet ji gali būti padalinta į dvi dalis, tačiau negali viršyti 6 mėnesių. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šios programos stažuotojai gauna 500 Eur stipendiją. Daugiau informacijos: https://www.esa.int/About_Us/Careers_at_ESA/Student_Internships2.

EKA Jaunųjų absolventų programa skirta neseniai studijas baigusiems absolventams arba paskutiniame magistrantūros kurse besimokantiems studentams. Stažuotojai gali vienerius metus, dažnai ir dvejus, kuomet sutariama dėl stažuotės pratęsimo, semtis patirties kosmoso misijų kūrimo ir vystymo srityje. Kasmet EKA įdarbina apie 100 programos dalyvių, turinčių universitetinių žinių inžinerijos, informacinių technologijų, gamtos ir socialinių mokslų srityse. Daugiau informacijos: https://www.esa.int/About_Us/Careers_at_ESA/Graduates_Young_Graduate_Trainees

Į mokslinių stažuočių programą kandidatuoti gali doktorantai ir jaunieji mokslų daktarai. Ši programa suteikia galimybę dvejus arba trejus metus vykdyti mokslinius tyrimus kosmoso mokslo, kosmoso technologijų ir kosmoso prietaisų srityse. Šioje stažuotės programoje yra unikali galimybė atlikti pažangius mokslinius tyrimus, susijusius su kosmoso mokslu, kosmoso taikymais ir technologijomis EKA įstaigose. Daugiau informacijos: https://www.esa.int/About_Us/Careers_at_ESA/Post_docs_Research_Fellowship.

Tiek Jaunųjų absolventų programa, tiek Mokslinių stažuočių programa yra gerai apmokamos. Atskaičius mokesčius jaunųjų absolventų programoje stažuotojai gauna apie 3 tūkst. Eur, o mokslinių stažuočių programoje – apie 4 tūkst. Eur.

Visų šių programų dalyviai darbuojasi Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre (ESTEC) Nyderlanduose, kuris yra savotiškas EKA centras, atskiras miestelis, kuriame vystomos bei išbandomos įvairios kosmoso technologijos.

Pranešimą paskelbė: Eglė Lauciūtė, Integrity PR

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą