K. Glaveckas: „grįžkime į 2007 m.” Laikui bėgant, skylė biudžete, tik didėja, vis ryškiau leisdama pamatyti, vyriausybės priimtų sprendimų efektyvumą, korupcijos ryšių persipynimo mazgus, didėjančią nesantaiką, sėjamą baimę ir laukimą. Laukimą, ką vėl mūsų vyriausybė sugalvos? Kaip tai palies vos gyvus, nusilpusius verslo sektorius? Greičiausiai planuojama vėl padirbėti naktimis, kad likusį laiką galėtų taisyti klaidas, tik gaila, kad šiuo sunkiu metu, padariniai gali buti daug skaudesni ir kai kurie procesai nebegrįžtami. Aukščiausi šalies pareigūnai šneka aukštomis frazėmis, dalina pažadus, saugo mus nuo panikos, bet nei vienas nelinkęs atsakyti už savo sprendimo teisumą ir patikimumą. Ryte pasakyta frazė, po pietų gali buti lengvai išsiginama. Ko gali tikėtis šalies gyventojas, kai patys valdžios vyrai neapsisprendžia, kas ką sako ar nesako, taip patys pasiklysdami savo kalbų labirintuose. FMĮ „Finhill” prognozėmis 2009 m. biudžeto deficitas bus du kartus didesnis nei planuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, o jo siūlymas dar kartą peržvelgti biudžeto projektą neturės teigiamos įtakos. Vargu ar planuojamas atlygimų sumažinimas iš biudžeto išlaikomiems asmenims, ženkliai sumažins išlaidas. Vargu ar siūlymas grįžti prie 2007 m. lygio, kuomet pajamos kartu su ES parama buvo 19,214 mlrd. litų, o išlaidos 20,655 mlrd. litų yra tikslas, kurio turime siekti gelbėdami ekonomiką. Tikintis, kad dar kartą peržiūrėjus biudžeto programą deficitas sieks vos 1,5 mlrd. litų prasilenkia su logika ir skaičiais. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kuomet visi piliečiai su siaubu laukia sprendimų dėl neaiškaus rytojaus, valdžios atstovai ramina nedidelio biudžeto deficitu. Tai turbūt užkrečiama, nes istoriškai jau girdėta… „Nedramatizuokime didelio deficito 2009 m.” Taip skambiai 2008 m. spalio mėn. premjeras G. Kirkilas tvirtino, kad Lietuvos finansinė padėtis nėra tokia bloga kaip kalbama. Anot jo, biudžeto deficitas 2009 m. gali siekti 2 proc. BVP t.y. 2,639 mlrd. litų. Tokį rezultatą lemtų didesnės išlaidos nei pajamos. Išlaidos apeliuojamos į ilgalaikę mokytojų atlyginimo kėlimo programą, pensijų didinimą, šilumos kainų kompensavimą. Tačiau ar buvo realiai įvertinta, kad rinka kinta greičiau nei mūsų šalies atstovai sugeba daryti sprendimus. Ar buvo numatyta, kad dėl išaugusių mokesčių įmonės stabdys veiklas, bedarbių skaičius sieks rekordus? Panašu, kad ne. Premjeras A. Kubilius išreiškė stipresnį savo nerimą dėl būsimo deficito nagrinėdamas galimybes skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Svarstymų ir nuomonių fone kyla abejonių ar Vyriausybė siūlydama nedramatizuoti būsimo deficito, įvertino „didiname mokesčius” pasekmes. …Mažiname išlaidas – didiname pajamas Šiai dienai turime daug pavyzdžių, kurie nukrypsta nuo tikėtino rezultato. Pirmųjų metų mėnesių rezultatai rodo, kad vis daugiau įmonių neatlaiko krizės įveikimo plano naštos. Nesurinktas pridėtinės vertės mokestis. Mažėjant bendroms gyventojų pajamoms, jau šiandien didelė dalis mažmeninio sektoriaus įmonių jaučia 20-35 proc. vartojimo kritimą. Vartojimas, kuris yra pagrindinis šalies ekonomikos variklis, buvo paveiktas sumažėjusių atlyginimų, staigiai ir dideliais mastais išaugusio nedarbo. Nedarbo lygis siekia 7 proc. ir neoficialiai prognozuojama, kad 2009 m. paskutinį ketvirtį jis gali augti iki 15 proc. Tai reiškia, kad PVM surinkimas gali tesiekti 6,5-7,0 mlrd. Lt, kas sąlygos PVM surinkimo kritimą ir deficitas gali siekti net 2,6 mlrd. Lt.
