Įvairenybės

Europos šilumininkų kongrese „Euroheat & Power“ – išskirtinis dėmesys Lietuvos šilumos ūkiui

Gegužės 3-5 dienomis įvyko pagrindinė Europos šilumininkų kongreso „Euroheat & Power”, kurį šiemet patikėta organizuoti Lietuvos organizacijoms, programos dalis. Net dvi sesijos šiemet buvo skirtos Lietuvos šilumos ūkio pažangai ir planams aptarti. Konstatuota, kad Lietuvos šilumos ūkis pastaruoju metu sparčiai transformuojasi ir kai kuriose srityse jau gali būti pavyzdžiu kitoms šalims.

Per trisdešimt metų visas Lietuvos energetikos sektorius pasikeitė neatpažįstamai. Šilumos ūkis, daug metų buvęs savotišku gremėzdiškos ir pasenusios infrastruktūros įkaitu, itin sparčiai keistis pradėjo pastaraisiais metais.  Šiandien šilumos energijai gaminti naudojame daugiausiai atsinaujinantį biokurą, o dujos užkuriamos tik šalčių metu, sparčiai diegiamos naujos technologijos, o skaidriam kuro bei šilumos įsigijimui valstybėje sukurta inovatyvi aukcionų sistema. Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemose, kurios jau gerokai atnaujintos, vis plačiau panaudojama kogeneracinėse elektrinėse susidaranti pigi liekamoji šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog išmetama į aplinką. Šios elektrinės, naudojančios biokurą ir po rūšiavimo liekančias atliekas, pastatytos ar statomos beveik visuose Lietuvos miestuose. CŠT sistemų ir kogeneracinių elektrinių kombinacija sukuria labai aukštą pridėtinę vertę tiek šilumos, tiek ir elektros vartotojams.   

„Šilumos tiekimo bendrovės pasinaudodamos valstybės skiriama parama, reikšmingai atnaujino vamzdynus, o šilumos tiekimą vykdo vis žemesnės temperatūros režimais, taip prisitaikant prie renovacijos mastų, mažinant šilumos perdavimo nuostolius ir efektyviau panaudojant įvairius liekamosios ir perteklinės energijos šaltinius. Pradedami vystyti ir centralizuoto vėsinimo projektai, šilumos ūkis sparčiai skaitmenizuojamas, plėtojama tiriamoji veikla, ieškant ir kitų tvarių ilgalaikių sprendimų. Kitaip tariant, šilumos tiekimo veikla jau išsinėrė iš dar sovietmečiu sukurtų stereotipų ir kuria save iš naujo“, – sako LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius.

Renginyje energetikos ekspertai diskutavo, ko labiausiai reikia šiuolaikiniams miestams ir kaip aktyvinti investicijas į naujų šilumos infrastruktūros projektų diegimą. Daug dėmesio skirta 4 ir 5 kartos CŠT sistemų plačiam kūrimui aptarti. Sesijos dalyviai taip pat buvo kviečiami susipažinti su Vilniaus miestu, tradicijomis, buvo organizuojamos nuotolinės ekskursijos į 1948 metai pastatytą Vilniaus termofikacinę elektrinę E-2 bei nuo 2020 metų pradėtą eksploatuoti aukšto efektyvumo po rūšiavimo atliekas utilizuojančią Kauno kogeneracinę elektrinę.

Lietuvoje centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tinklai, kaip ir kitose kaimyninėse bei Skandinavijos šalyse yra gana plačiai išplėtoti. Mūsų šalyje prie CŠT sistemų yra prisijungę didžioji dauguma Lietuvos miestų ir miestelių pastatų. Tai sudaro puikias galimybes pasinaudoti šios infrastruktūros teikiamais privalumais, ne tik apsirūpinant šiluma, bet ir sprendžiant globalias klimato kaitos problemas. „Pavyzdžiui, Vokietija stengiasi išplėtoti CŠT sistemas, siekiant patenkinti centralizuotai bent 20 % bendrojo šilumos poreikio, tačiau tai padaryti labai sunku, kai reikia sukurti vamzdynų sistemą jau užstatytuose miestuose. Lietuva, tuo tarpu turi jau sukurtą labai vertingą energetinę infrastruktūrą visuose miestuose ir daugelyje miestelių.“ – sako LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius.   

„Centralizuotai tiekiama šiluma dar 2013 metais buvo daugiausiai gaminama deginant iš Rusijos importuojamas dujas, o jau nuo 2015 metų daugiausiai naudojamas vietinis biokuras, kurio dalis šiuo metu sudaro net 70 proc. šildymui naudojamų išteklių. Taigi, Lietuvos centralizuotos šilumos ūkis šuoliuoja milžiniškais žingsniais į priekį ir šiuo metu yra vienas pavyzdinių visoje ES“, – sako Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius.

„Euroheat & Power” kongrese iš viso dalyvavo daugiau nei 320 centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių vadovų ir specialistų, Europos Komisijos, bei daugelio šalių valstybinių bei savivaldybių įstaigų aukšto lygio pareigūnų, mokslininkų, investuotojų.

Kongresą atidarė Energetikos ministras Dainius Kreivys, pranešimus skaitė Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovė Ditte Jull-Joergensen, aplinkosaugininkas, Europos Komisijos Pirmininko pirmojo pavaduotojo kabineto vadovas Diederik Samsom.

Lietuvos šilumos ūkio perspektyvoms aptarti skirtą sesiją moderavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, o savo organizacijų patirtimi dalinosi tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ vadovas Andrius Smaliukas, AB „Ignitis Grupė“ valdybos narys ir infrastruktūros ir plėtros direktorius Nerijus Rasburskis, bendrovės „Energy Advice“ vadovas Vytautas Šiožinys, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ strategijos ir vystymo vadovas Paulius Martinkus, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo grupės vadovas Ignas Mikalauskas ir Lietuvos energijos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius.

Nuotolinė kongreso „Euroheat & Power” programa vyksta kiekvieną ketvirtadienį ir truks iki pat liepos mėnesio.   

Pranešimą paskelbė: Ramunė Gurklienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą