Per pastaruosius kelerius metus lobistinei veiklai Europos Sąjungoje (ES) keliami etikos ir skaidrumo standartai išaugo, tačiau lobisto profesija ir jos vertinimas visuomenės akyse vis dar mistifikuojamas. Tokia situacija susiklosčiusi ne tik Lietuvoje, kurioje šiuo metu registruoti vos keli šimtai lobistų, tačiau ir Briuselyje, kur tokia veikla oficialiai užsiima per 12 tūkst. registruotų lobistų.
Lietuvos lobistų asociacijos kvietimu susitikime dalyvavęs ir Briuselio lobistų patirtį pristatęs Europos lobistų draugijos (Society of European Affairs Professionals) prezidentas Paul Varakas pažymėjo, kad lobizmas Europoje užima vis labiau įprastą vietą kasdieniniame institucijų gyvenime. Susitikimo metu P. Varakas pristatė Europos lobistų draugijos veiklą, pasidalino Briuselio lobizmo sektoriaus aktualijomis.
Daugiau skaidrumo – daugiau pasitikėjimo
Pasak P. Varakas, ES kasmet reikalavimai lobistinei veiklai auga ir keldami profesinius standartus Europos lobistai siekia išsklaidyti vis dar paplitusius mitus apie lobisto profesiją. Organizacija yra įsivardijusi principą – kuo didesnis jų pačių rodomas skaidrumas – tuo didesnio ir atviresnio pasitikėjimo jie sulaukia ir iš sprendimų priėmėjų. „Sąžiningumas ir pasitikėjimas yra didžiausios vertybės, kuriomis grįsta visa nuo 1997 m. įkurtos Briuselio lobistus vienijančios organizacijos veikla“, – sakė P. Varakas.
Nuo 2021 m. pradėjus veikti naujam Skaidrumo registrui, Briuselyje įsikūrusiose ES institucijose lobistai privalo deklaruoti savo veiklą ir domėjimosi sritį, pvz. migraciją, energetiką, žmogaus teisių padėtį ir kitas. Tuomet institucijos su deklaravusiuoju savo interesų sritį lobistu dalinasi visa susijusia aktualia informacija. „Lobistui kartą per metus reikia atnaujinti savo domėjimosi interesą, taip aiškiai deklaruojant, kad informacija šia tema vis dar jam reikalinga, – susitikime pasakojo Briuselio lobistų vienijančios organizacijos vadovas.
Dėmesys NVO veiklai
Susitikime buvo aptartas teisinis lobistų reglamentavimas ES institucijose Briuselyje, Lietuvos ir kitų šalių reglamentavimo praktikos, pasidalinta mintimis dėl nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus priskyrimo lobistams ar veiklos modelio prilyginimo advokatų praktikai.
Pasak P. Varakas, aktyvesnis NVO vaidmuo teisėkūros procese yra sveikintinas, tačiau tik tuomet, jei organizacijos laikosi lobistinės veiklos atvirumo ir skaidrumo principų. Briuselyje, kaip ir Lietuvoje, įprasta lobisto terminą vartoti abstrakčiai, neišskiriant NVO ar profesionalių lobistų, todėl vis dažniau terminas „lobistas“ nebeturi neigiamos konotacijos.
„Briuselyje lobistai turi deklaruoti savo domėjimosi interesą ir vėliau nėra jokio skirtumo – atstovauji verslo, NVO ar viešąjį interesą. Lietuvoje gerokai sudėtingesnė ir painesnė sistema, todėl suinteresuotumas registruotis yra labai žemas. Tikimės, kad vėl bus grįžta prie diskusijų apie Europinę praktiką ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje skatins lobistinę veiklą deklaruoti viešai, o lobisto terminas neteks neigiamos konotacijos, nes atstovauti interesus yra visiškai teisėta ir garbinga profesinė veikla“, – teigė Lietuvos lobistų asociacijos valdybos pirmininkas ir lobistų kontoros „Vento Nuovo“ vadovaujantis partneris Šarūnas Frolenko.
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline agency
