Įvairenybės

Europarlamentaras Juozas Olekas: karas Ukrainoje skaudžiai atsiliepė ir žemės ūkiui

Karas Ukrainoje jau atsiliepė ir žemės ūkiui. Europos Parlamento Žemės ūkio komitetas parengė nuomones dėl atsparių ES prekybos tiekimo grandinių siekiant spręsti dabartinio trūkumo problemą ir ir dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos tobulinimo, įvertinant “žaliąjį kursą“ ir karo Ukrainoje poveikį ES ūkininkų finansinei situacijai.

Parengti dokumentai Lietuvos ūkininkams turės keletą svarbių poveikio aspektų. Mes norime išsaugoti „žaliąjį kursą“ žemės ūkyje, siekiant išsaugoti žemės resursus ateities kartoms ir tausojant žemę nuo jos alinimo. Tačiau šiuo metu mes turime prisitaikyti prie dėl karo Ukrainoje pasikeitusių sąlygų. Ypač tai pasakytina apie trumpąsias maisto produktų tiekimo grandines, kuomet tam tikroje ES šalyse vartojami būtent toje teritorijoje pagaminti žemės ūkio produktai. Tokiu būdu mažėja iš tolimųjų šalių importuotų produktų kiekiai ir mažinamas produktų pervežimas tarp labai nutolusių šalių. Siekiame, kad būtų vartojamas arčiau gyvenamosios vietos pagamintas maistas, pavyzdžiui, kad mes Baltijos šalyse valgytume mūsų regione užaugintus ir pagamintus produktus.

Mūsų parengtame dokumente numatyta, kad reikia visos Europos pastangų, ir ypatingai kiekvienos šalies pastangų, kad ūkininkai galėtų savo produkciją realizuoti kuo arčiau gaminimo vietos. Tai duotų dvigubą naudą – sutaupytume pervežimo kaštus ir mažiau terštume aplinką, be to, leistume daugiau uždirbti vietos gamintojams ir apsaugotume nuo pervežimo kaštų produkcijos vartotojus.Be to, numatoma didesnė parama smulkiems ir vidutiniams ūkininkams. Nors dabar sunku yra visiems, tačiau mažesni ūkiai ir jaunieji ūkininkai patiria ypatingus sunkumus. Jiems reikia išskirtinės pagalbos ir paramos.

Dar vienas svarbus aspektas – kainų augimo stabdymas. Taip, kaip ES imasi stabdyti energetikos kainų augimą, gali būti ribojamos ir maisto produktų kainos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Antai R.Karbauskio koncernas uždirbo kur kas didesnius pelnus nei gaudavo iki šiol. Todėl būtini instrumentai, kurie neleistų kai kuriems asmenims ar įmonėms pasipelnyti iš krizinės situacijos ir suteiktų galimybę visiems žemės ūkiu besiverčiantiems ūkininkams užsidirbti.

Kitas svarbus dokumentas yra susijęs su 2021–2027 m. daugiamete finansine programa. Matome, kaip stipriai karas Ukrainoje veikia Europos žemės ūkį, keldamas maisto produktų trūkumą ir energijos kainų šuolį. Ukrainoje sumažėjo galimybės auginti grūdus ir kitas kultūras, taigi Europa pajuto jų trūkumą. O sukilusios energijos kainos labai skaudžiai atsiliepia ir ūkininkams.

Rengdami dokumentą numatėme, kad tos valstybės, kurios yra arčiau karo zonos ir į kurias traukia pabėgeliai, labiau nukentėjo dėl karo. Kaip taisyklė, tose šalyse – ypač Lietuvoje ir mūsų Baltijos kaimynėse – ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas visoje Europos Sąjungoje. Todėl Žemės ūkio komitetas pritarė, kad  šioms šalims tektų didesnė parama, nei iki šiol. Jei tam pritars ir Biudžeto komitetas – turėsime dar vieną instrumentą, apginti Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, žemės ūkį.

Patvirtinus šiuos du dokumentus Europos Parlamente, Lietuvos ūkininkai turėtų galimybę pigiau gaminti, gauti teisingesnę kainą, realizuoti savo produkciją ir gauti teisingesnį atlygį už savo darbą. Vartotojai savo ruožtu gautų sveiką arti pagamintą pigesnį maistą ir duotų uždirbti kaimynui ūkininkui. Be to, mažiau terštume aplinką, atsisakydami tolimo maisto produktų pervežimo.

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą