• El.p@štas
  • Tai įdomu
    • Sveikinimai
    • Receptai
    • Pramogos
    • Forumas
  • Skelbimai
  • Politika
  • IT naujienos
Litas.Lt
Žinantiems pinigų ir laiko vertę
  • Verslas
    • Bankai ir Draudimas
    • Nekilnojamas Turtas
    • Marketingas
    • Investicijos
    • Verslas
    • Transportas
    • Mokesčių naujienos
    • Technologijos
    • Renginiai
    • Taupymo patarimai
  • Karjera
    • Darbas ir karjera
    • Studijos
  • Laisvalaikis
    • Buitis, Namai
    • Sportas
    • Kelionės
    • Laisvalaikis
    • Sveikata
    • Įvairenybės
    • Kriminalai
    • El.p@štas
    • » Paskelbk
    • Kontaktai
    • Prisijungti

RSS TV laidos, filmai

  • Kodėl kaimynai sumokėjo skirtingas kainas už trinkeles?
  • Apklausa: kiek lietuviams užtrunka įsirengti būstą ir persikelti į naujus namus?
  • Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės R. Šalaševičiūtės pranešimas: sveikatos priežiūros įstaigose – daugiau dėmesio komunikacijai su paciento artimaisiais

RSS Horoskopai

  • Maxima nuolaidos: geriausi pasiūlymai kiekvienam
  • Dienos horoskopas 12 zodiako ženklų
  • Gėlių horoskopas moterims pagal gimimo datą
  • Kavos horoskopas
  • 2021 metų horoskopas visiems zodiako ženklams: kas mūsų laukia šiais metais?

RSS IT naujienos

  • Kelių direkcija dalį savo paslaugų perkels į elektroninę erdvę
  • Vidutinė klasė meta iššūkį flagmanams: „Samsung Galaxy A“ serijos apžvalga
  • Spartesnis atsigavimas po pandemijos: kaip visuomenė gali prisidėti?

Euro belaukiant – lietuviškų pinigų istorija nuo ilgųjų iki euro

Euro įvedimo išvakarėse daugelį apima nekantrumas laukiant esminių pokyčių Lietuvos pinigų raidoje. Pokyčių, pasak Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičius, baimintis nereikėtų, nes euro įvedimas rodo, jog Lietuva yra pažangi valstybė, pasirengusi koja kojon žengti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Prieš prisijungiant prie euro zonos, V. Laurinavičius siūlo susipažinti su lietuviškų pinigų istorija, prisiminti svarbiausius jos momentus, kuriuos, prasidėjus didžiosioms metų šventėms, bus galima išvysti ir modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje.
„Lietuviškų pinigų istoriją, neskaičiuojant ikimonetinio laikotarpio bei okupacijos metų, galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tarpukario ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos, – sako V. Laurinavičius. – Ikimonetiniame laikotarpyje (XII–XIV a.) buvo naudojami pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai, vadinami lietuviškais ilgaisiais. Nuo XIV a. pabaigos pradėtos kaldinti pirmosios monetos sidabriniai denarai, vėliau kitų nominalų monetos – sidabriniai pusgrašiai, grašiai, trigrašiai, taleriai, auksiniai dukatai. Nominalai buvo skirstomi ne pagal skaičius, kaip tai daroma dabar, bet pagal skirtingą išvaizdą ir pavadinimus.“
Pirmosiose lietuviškose monetose buvo kaldinami didžiųjų kunigaikščių arba jų dinastijų heraldiniai ženklai: liūtas, dvigubas kryžius, Gediminaičių stulpai, raitelis su kalaviju (vytis). Vėliau kai kurie iš jų tapo valstybės simboliais ar herbo sudedamąja dalimi. Pirmosiose lietuviškose monetose raitelis atsirado XIV a. pabaigoje, jo atvaizdas kilo iš portretinių valdovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius valdovus, pasiryžusius apginti savo valdomą kraštą. Tiesa, tuomet dar nebuvo vieningo sutarimo, kaip turėtų atrodyti raitelis, tad vienose monetose jis atsisukęs į kairę, kitose į dešinę, kai kur vaizduotas laikantis ietį ar kalaviją, žirgas vaizduotas tai stovintis, tai šuoliuojantis. Tarpukario Lietuvos monetose raitelio atvaizdą sukūrė dailininkas Juozas Zikaras. Daugiau nei 600 metų skaičiuojantis Lietuvos herbe vaizduojamas raitelis – vienas seniausių ant pinigų vaizduojamų valstybės simbolių, tad lietuviai gali drąsiai didžiuotis nacionaline simbolika, kurios nepraras ir įvedus eurą – Vytį ne tik mes, bet ir visa Europa išvys ir naujosios valiutos monetų nacionalinėje pusėje.
Pirmųjų popierinių pinigų istoriją skaičiuoti galima nuo Tado Kosciuškos sukilimo, vykusio XVIII a. pabaigoje. Tuometiniai banknotai, kuriuos išleido patys sukilėliai, visiškai nepanašūs į dabartinius – buvo vienpusiai, iškiliaspaudžiai, o numeriai ir parašas pasirašyti ranka. Nors ši valiuta ilgai apyvartoje neišsilaikė, ji, be abejonės, pradėjo pirmą žingsnį popierinių pinigų raidoje.
Nacionalinę valiutą litais pirmą kartą imta vadinti tarpukario Lietuvoje. Kaip ir dera nepriklausomybę sukūrusiai jaunai valstybei, popieriniuose banknotuose buvo naudojama nemažai simbolikos, kaip kad Gediminaičių stulpai ar tautiniais drabužiais pasipuošusi lietuvaitė. Deja, pirmasis litas gyvavo tik 18 metų – po Sovietų okupacijos Lietuvoje buvo naudojami rubliai. Į apyvartą tuo pačiu pavadinimu, tik visiškai kitokios išvaizdos, litai sugrįžo praėjus keleriems metams po nepriklausomybės atkūrimo.
„Dabartiniai litai, naudojami nuo 1993 m., nežymiai keitėsi: šiek tiek pakito spalvos, tobulėjant technologijoms atsirado daugiau apsaugos ženklų, popierines 1, 2 ir 5 litų kupiūras pakeitė monetos. Daugeliui kyla klausimas – kodėl ant popierinių pinigų vaizduojami šie, o ne kiti Lietuvai nusipelnę asmenys. Nors iškilių žmonių tikrai gausu, Lietuvos istorijos instituto siūlymu nuspręsta vaizduoti XIX-XX a. pr. Lietuvai nusipelniusius asmenis: Lietuvių tautinio atgimimo asmenybes ir Steponą Darių bei Stasį Girėną. Lakūnus vaizduoti nuspręsta dar ir todėl, kad jie reprezentuoja išeiviją“, – pasakoja V. Laurinavičius. Muziejaus vedėjas atkreipia dėmesį, jog būtent legendinio skrydžio per Atlantą 60 metų jubiliejui buvo išleista ir pirmoji proginė moneta atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Įvairioms Lietuvai svarbioms progoms šiuo metu nukaldinta apie 100 įvairių proginių (kolekcinių) ir proginių apyvartinių monetų.
„Kiekvienos valstybės piliečiams turėtų būti svarbi nacionalinės valiutos istorija, kuri nusako šalies identitetą ir deda pamatus ekonominiam vystymuisi, – įsitikinęs banko „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. – Svarbu ne tik žinoti, kad mes, kaip valstybė, judame pirmyn, bet ir suprasti, kokia šiame kelyje lietuviškos valiutos istorija ir apie tai papasakoti savo vaikams.“
V. Cucėnas, ragina visus, prieš prisijungiant prie euro zonos, susipažinti ar prisiminti lietuviškų pinigų istoriją. Euro įvedimo proga, ant „Nordea“ banko pastato, esančio Vilniuje, Didžiojoje g. 18, 3D projekcijos pavidalu atgis lietuviškų pinigų istorija. Visai šeimai skirtame pasakojime pinigų kelionė nuo ilgųjų iki euro bus perteikta vizualiai, tad turėtų sudominti ir mažuosius žiūrovus. Projekcija transliuojama nuo gruodžio 25 d. iki sausio 4 d. penkių vakaro seansų metu: 17.30 val. , 18.30 val., 19.30 val., 20.30 val. ir 21.30 val.
Būsimos 3D Lietuviško pinigo istorijos anonsą galite pamatyti čia:

Rekomenduojame
 
REIMA Vipellys Lemon Yellow 26-29
 
Camper Iman K400299 Grey 38
 
Crocs™ Crocs CHERRIES G0734300-MU
 
REIMA Vipellys Neon Pink 30-33
 
ALTERCORE Katie Black 40
 
UVA/UVB SPF30 Powder Me SPF Dry Sunscreen Biri mineralinė pudra nuo saulės 17.5g
2014 12 18   Naujienos
  Bankai ir Draudimas
  • A. SABONIO AUTOMOBILIAI: NUO „ŽIGULIO“ IKI „MASERATI“

  • Gruodis – dovanų kuponų pardavimų bumas

Leave a Reply

Cancel

You must be logged in to post a comment.

KurApsistoti? NT skelbimai eNuoma.lt Geros paslaugos Skelbti.lt MotoTurgus.lt

Draugai

Programa Centas
Smart SEO
Parduodami Domenai
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Temos

Bankai ir Draudimas Buitis, Namai Darbas ir karjera Investicijos IT naujienos Kelionės Korona virusas - Karantinas Laisvalaikis Marketingas Mokesčių naujienos Nekilnojamas Turtas Politika ir teisė Renginiai Sportas Studijos Sveikata Taupymo patarimai Technologijos Teisėsauga, kriminalai Transportas Verslas Įvairenybės

Rekomenduojame

  • Video įgarsinimas
  • rasto darbai
  • filmai online
  • cs 1.6 siųstis
  • filmai online
  • fs19 mods
  • Trumpalaikė buto nuoma
# > Jūsų nuoroda! < #

‹ › ×
    Copyright © 2000 - 2020Litas.Lt - Verslas, naujienos - Žinantiems pinigų ir laiko vertę, powered by WP
    This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.Accept Read More
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled

    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.

    Non-necessary

    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.

    SAVE & ACCEPT