Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su dar aštuonių Europos Sąjungos (ES) šalių transporto ministrais, atsižvelgdami į augančias žaliavų bei kuro kainas, kviečia Europos Komisiją (EK) europiniu lygiu imtis veiksmų, kurie leistų lanksčiau kontroliuoti ES investicijas, skiriamas transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti, ir, esant galimybėms, ieškoti papildomo finansavimo, siekiant užtikrinti projektų įgyvendinimą laiku.
Tokio turinio bendrą laišką, adresuotą EK transporto komisarei Adinai Valean, Liuksemburge vykstančioje ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) taryboje pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos transporto ministrai.
„Tiek dėl COVID-19 pandemijos, tiek dėl karo Ukrainoje pasaulinėse rinkose atsiradęs statybinių medžiagų trūkumas ir sutrikusios tiekimo grandinės augina transporto infrastruktūros projektų kainas bei kelia iššūkių dėl jų įgyvendinimo terminų. Kelių ir geležinkelių tiesimo, statybų įmonės taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, padidėjusiu Ukrainos piliečiams grįžus į Ukrainą ginti savo šalies“, – sako Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis.
Bendrame ministrų pareiškime pabrėžiama, kad valstybės ieško alternatyvių tiekimo šaltinių ir galimybių finansuoti projektus savo biudžetų lėšomis, tačiau taip pat reikalingi greiti ir konkretūs sprendimai ES lygiu, padėsiantys transporto sektoriui prisitaikyti prie pokyčių, persvarstyti ir supaprastinti iki šiol numatytas strateginės reikšmės transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo ir finansavimo sąlygas bei procedūras 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu.
Be to, ministrai ragina sudaryti galimybę iš 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio ES sanglaudos politikos fondų bendrai finansuojamų infrastruktūros projektų tinkamumo ir užbaigimo laikotarpius pratęsti iki 2024 m. pabaigos. Ministrų teigimu, tikslinga taip pat aptarti ir papildomo finansavimo skyrimo galimybes, siekiant spartinti strateginių projektų įgyvendinimą. Dabartiniame geopolitiniame kontekste ypač svarbu kuo sparčiau gerinti karinio mobilumo jungtis Baltijos ir Vidurio Europos šalyse, tęsti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros projektus.
Ministrai taip pat siūlo paspartinti ES sprendimus tais atvejais, kai reikia perskirstyti anksčiau paskirtas lėšas, pateikti konkrečias gaires dėl papildomo finansavimo skyrimo ES lėšomis finansuojamų projektų pabrangimui padengti, esant reikšmingam medžiagų ir darbų kainų padidėjimui dėl nenumatytų aplinkybių.
Pasak M. Skuodžio, „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ yra pagrindiniai Lietuvos TEN-T prioritetai. „Via Balticos“ ruožą nuo Lenkijos iki Marijampolės siekiama užbaigti iki 2024 m. „Rail Balticos“ – iki 2026 m. Lietuva šiuo metu laukia EK sprendimo dėl pateiktos paraiškos įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, jos vertė siekia 686 mln. eurų, taip pat parengė prioritetinių karinio ir civilinio mobilumo projektų sąrašą, juo remiantis jau šiemet bus teikiamos tolesnės karinio mobilumo paraiškos. Pirmajame kvietime Lietuva gavo 73 mln. eurų karinio ir civilinio mobilumo projektams įgyvendinti.
Siekiama, kad TEN-T tinkluose į Klaipėdą irgi būtų numatyta greitojo europinio geležinkelio atšaka, kuri užtikrintų nuoseklią Europinės vėžės tinklo plėtrą užbaigus „Rail Balticos“ projektą.
TTE taryba, kurioje svarstomi ir priimami svarbiausi ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos sričių sprendimai, vyksta birželio 2–3 d. Liuksemburge.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
