Politika ir teisė

EP narys prof. L. Mažylis apie ES Rytų partnerystę: „Reikia spręsti įsisenėjusias problemas, reikia daugiau dinamiškumo“

Liudas Mažylis yra Delegacijos „Euronest“ Parlamentinėje asamblėjoje narys

Po beveik pusantrų metų pertraukos, šią savaitę vyko „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos tarp Europos Parlamento ir Rytų partnerystės šalių parlamentų sesija.

Devintajame „Euronest“ susitikime buvo analizuojamos įvairios ES Rytų partnerėms šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – svarbios temos. Aptarta švietimo ir ekonomikos sinergija, demokratijos procesų stiprinimas, gyvenimo kokybė ES Rytų partnerystės šalyse, dabartinė situacija Baltarusijoje, energetikos iššūkiai, ES Rytų partnerystės atsigavimo, atsparumo ir demokratizavimo perspektyvos COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

Geopolitinė situacija ir ES Rytų partnerių politiniai iššūkiai

Daug dėmesio skyrėme geopolitinei situacijai Rytų partnerystės šalyse. Savo ruožtu Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo,  Moldovos, Ukrainos parlamentarai bei Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovai iš įvairių politinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų pristatė dabartinius valstybių iššūkius bei lūkesčius, ko  tikimasi iš ES.

Nuo praeitos „Euronest“ sesijos konfliktinių situacijų Rytų kaimynystės erdvėje, deja, tik padaugėjo. Iš naujo įsiliepsnojo Kalnų Karabacho konfliktas, kuriame dalyvauja Armėnija ir Azerbaidžanas. Jame aktyvų vaidmenį vaidino išorės jėgos – Rusija ir Turkija. O asamblėjos metu išgirdome raginimus ES atkreipti dėmesį ir į Armėnijos vidaus politikos pokyčius (teigta, kad dabartinis parlamentas be visuomenės žinios keičia rinkimų kodeksą bei įstatymus, tokiu būdu bandant organizuoti priešlaikinius rinkimus). Į tai reaguojama rezoliucijoje, skirtoje Rytų partnerystės šalių atsparumo, atsigavimo ir demokratijos skatinimui po COVID-19 pandemijos. Joje įvardijama, kad bus imtasi daugiau lyderystės ir strateginės atsakomybės, bandant grąžinti taiką Pietų Kaukazo regione. Apsikeitimas karo belaisviais taip pat būtu strategijos, skirtos taikos palaikymui regione, dalimi.

Gi Azerbaidžanas šiuo metu teigia jaučiąs spaudimą iš Armėnijos ir ES, jog jis turi prisiimti kaltę dėl karinių veiksmų Kalnų Karabache, nors iš tiesų ES jau daug metų bando skatinti dialogą tarp konflikto šalių, įtraukiant ir ESBO Minsko grupę, kuri siekia rasti konflikto sprendimą. Europos Komisija paskyrė 31,6 milijono eurų vertės paketą, skirtą sveikatos apsaugos sektoriui ir socialinių bei ekonominių padarinių malšinimui. Bendra inciatyva Europos Sąjungos institucijos Rytų partnerystės valstybėms mobilizavo paramos paketą, siekiantį 980 milijonų eurų, per „Team Europe“ platformą.

Atsigavimui nuo COVID-19 padarinių buvo suteikta 183 milijonų eurų finansinė parama ir Sakartvelui. Ši valstybė pastaruoju metu buvo susidūrusi su labai rimtais vidaus politikos iššūkiais, kadangi parlamentinę daugumą praeituose rinkimuose surinkusi partija buvo įkalinusi opozicinės partijos lyderį Nikanor Melia dėl protestų skatinimo šalyje ir rinkimų rezultatų nepripažinimo. Dar kovo mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel Tbilisyje pradėjo tarpininkavimą tarp opozicijos ir valdančiosios partijos. Didelių  Charles Michell ir C. Danielsono pastangų dėka, sutarimas tarp valdančios partijos ir opozicijos buvo pasirašytas. Tiesa, dar daug ką teks išspręsti, kad šį susitarimą galima būtų laikyti ES geopolitine pergale Rytų erdvėje. Turi būti pradėtos ne tik politinės reformos, skirtos stiprinti politinę sistemą bei demokratiją, bet ir kalinami opozicijos atstovai turi būti paleisti.

Neslopsta vidaus problemos ir Moldovoje, po to, kai politinės partijos nuo gruodžio mėnesio nesugebėjo išsirinkti naujos vyriausybės. Pro-europietiškų pažiūrų naujai išrinkta prezidentė Maja Sandu kreipėsi į konstitucinį teismą dėl leidimo organizuoti skubius parlamentinius rinkimus. Tačiau socialistų partija parlamente bando delsti arba net atšaukti naujų rinkimų perspektyvą visomis įmanomomis priemonėmis.  Vienas iš mėginimų – nepaprastosios padėties įvedimas iki gegužės. C. Michelis vasario mėnesį vizito Moldovoje metu patikino, jog ES sieks gilesnės ekonominės integracijos bei politinės asociacijos. Dėl šių įvykių šalyje pandemijos valdymas yra labai sudėtingas. Europos Komisija dar vasario mėnesį Moldovai paskyrė 21 600 vakcinos dozių bei 15 milijonų eurų finansinę paramą. Tačiau tokios paramos tiesiog per mažai tam, kad situacija būtų veiksmingai pagerinta. Moldova buvo paskelbusi net viešąjį pirkimą įsigyti daugiau vakcinos dozių, bet, deja, nei viena JAV ar ES vakcinas gaminanti farmacijos įmonė neatsakė – dėl turimų milžiniškų įsipareigojimų. Ekspertas Michael Emerson iš Europos politikos studijų centro asamblėjos metu paragino ES skirti bent papildomą 100 milijonų dozių Vakarų Balkanams ir Rytų erdvei, kadangi ES ir taip jau turi užsitikrinusi 2,6 milijardo ir dar 1,8 milijardo papildomų vakcinos dozių.

Nelengva geopolitinė situacija šiuo metu susiklostė ir Ukrainoje. Šalia valstybės sienų buvo dislokuota virš 100 tūkst. Rusijos karių kartu su sunkiąją karine artilerija. Nors prieš kelias dienas Kremlius paskelbė atšaukiantis  karines pajėgas, visas jas iki gegužės mėnesio susigrąžinant į bazes, geopolitinė situacija nepasikeitė nei Rytų Ukrainoje, nei Kryme. Dėl saugumo ir atsparumo regione didinimo, ES kovinės grupės organizavo bendrus taktinius pasiruošimus ir operacijas su Ukraina pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką. Vidaus politika atspindi intensyvią kovą tarp valdančiosios daugumos ir opozicinių jėgų, tačiau vis tiek bendru tikslu išlieka demokratinės reformos bei kova su korupcija, taip siekiant ES narystės. O pandemijos metu ES paskyrė 600 milijonų eurų finansinę paramą Ukrainai.

Sprendžiant iš šių šalių atstovų pasisakymų, visiems šiuo metu itin svarbi integracija į bendrą rinką, saugumas, vizų galimybė ir politinė bei finansinė parama. Taip pat Rytų partnerės išreiškė norą, kad būtų kuriami ir nauji projektai labiau link integracijos į ES pažengusioms šalims.

Dėmesys ir Baltarusijai

Nors Baltarusija oficialiai nepriklauso „Euronest“ Asamblėjai, nes nėra įgyvendinusi būtinų narystės kriterijų (šalyje nevyksta tarptautinius standartus atitinkantys demokratiniai rinkimai, nėra ginamos žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratijos principai ir teisės viršenybė), kaip Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys, pozityviai vertinu sprendimą sesijoje aptarti ir dabartinę Baltarusijos situaciją. Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, stebime, kaip demokratinė Baltarusijos opozicija nenuleidžia rankų, bet tuo pat metu dabartinis režimas sulaiko, kalina nieko dėtus savo šalies piliečius. Palaikau pilietinės Baltarusijos visuomenės demokratinius siekius, todėl su ES Rytų partnerėmis svarbu aptarti ir visiems svarbią Baltarusijos situaciją, nes tai, kaip ši šalis toliau gyvuos, turės įtakos visam regionui.

Nuo 2020 metų vasaros Baltarusija taip pat patiria labai didelius politinius pokyčius. ES institucijos beveik nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su neteisėtu A. Lukašenkos režimu, taip solidarizuojantis su Baltarusijos demokratine opozicija ir šalies piliečiais, siekiančiais laisvės… ES toliau siekia įgyvendinti finansinius instrumentus, kurie pasiektų pilietinę visuomenę, NVO, žurnalistus ir kitus prieš režimą kovojančius piliečius. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojusius vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus su Baltarusija bei kitus žingsnius ES vykdo bandant suteikti reikalingą palaikymą visuomenei. Taip pat yra svarstoma sutelkti  politinę grupę, skitą palaikyti santykiams su baltarusių pilietine visuomene ir NVO. ES institucijos toliau ruošia naują sankcijų paketą.

Rezoliucijų gausa: nuo švietimo ir ekonomikos sinergijos iki demokratizavimo ir energetinio saugumo

Siekiant spręsti ES Rytų partnerių valstybių problemas ir stiprinti bendradarbiavimą, devintosios „Euronest“ metu priėmėme ir labai svarbias rezoliucijas. Viena jų – dėl naujo Europos integracijos postūmio į ilgalaikę ES Rytų partnerystės strategiją ir apie atsigavimą, atsparumą bei tolesnę demokratizaciją po COVID-19 pandemijos. Su šia itin konceptualia ir išsamia rezoliucija, kuri apima Vakarų Balkanų valstybių ir kitų Rytų Partnerystės šalių integraciją, paramą Baltarusijos demokratiniams siekiams ir pagalbą pandemijos metu, kreipsimės į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą ir į ES institucijas. Dokumentas itin giliai apima galimus demokratizacijos procesus ir iššūkius, aptaria paramą piliečiams ir būtiną regiono saugumo užtikrinimą. Neaplenkiamas ir Kalnų Karabacho konflikto klausimas.

Kita rezoliucija dėl gyvenimo kokybės, įskaitant patikimas sveikatos priežiūros sistemas ir tvarią pensijų reformą ES ir Rytų partnerystės šalyse, daug dėmesio skiria žmonių gerovei. ES nuo pandemijos pradžios suprato būtinybę eiti bendros sveikatos sistemos link. Šia rezoliucija išsakoma pozicija ne tik dėl būtinosios pagalbos kovoje su COVID-19 infekcija, parama vakcinomis, bet ir sveikatos sistemų atnaujinimo, paslaugų kokybės.

Buvo priimta ir rezoliucija dėl energijos vartojimo efektyvumo, įvairinimo ir nepriklausomybės; sprendžiant pajėgumų poreikius stiprinant Europos energetikos politiką ir kovojant su energetinio saugumo grėsmėmis Rytų partnerystės šalyse. Ja akcentuojame būtinos bendrosios energetinės rinkos kūrimą. Kartu paliestas ir Žaliojo kurso aspektas – tvari energetika, Pietinis dujų koridorius, bendra dujų naudojimo situacija. Žinoma, neaplenkėme ir Astravo atominės elektrinės temos ir balandžio 26 dieną minimos Černobylio avarijos, kuriai šiemet sukanka jau 35-eri metai. Mes turime siekti bendros energetinės nepriklausomybės, nebegalime priklausyti nuo politinių režimų įtakos.

Aš asmeniškai, kaip „Euronest“ delegacijos narys, buvau atsakingas už raporto, skirto skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalyse, pataisų rengimą. Būtent šia tema tvirtinome ir rezoliuciją. Ja siekiama prisidėti prie solidarumo skatinimo, taip plečiant ES ir Rytų partnerių šalių bendradarbiavimą švietimo ir ekonomikos srityse. Švietimo ir ekonomikos sinergija itin svarbi Rytų partnerėms valstybėms, kurios nori stiprinti savo demokratijas, siekia ES integracijos. Pataisomis stengiausi apimti tokias temas, kaip švietimo ir ekonomikos skaitmenizavimas pasinaudojant esamomis ES programomis, taip pat kibernetinis raštingumas bei saugumas, valstybių akademinės visuomenės įtraukimas, tyrimo centrų kūrimas, žalioji ekonomika, švietimo ir ekonomikos svarba pandemijos metu ir kt.

Taip pat patvirtinome rezoliuciją  dėl demokratinių procesų stiprinimo: politinių partijų, pilietinės visuomenės, sąžiningos rinkimų aplinkos ir laisvos bei pliuralistinės žiniasklaidos vaidmens. Siekiant demokratizacijos, visose ES Rytų partnerėse, taip pat ir Baltarusijoje, itin svarbų vaidmenį atlieka pilietinė visuomenė ir žiniasklaida. Šiuo dokumentu skatiname laikytis pagrindinių žmogaus teisių, žodžio laisvės. Taip pat atkreipiame dėmesį į politinių partijų veiklos skaidrumą, jo būtinybę.

Būtinoji pagalba vakcinomis, apibendrinančios mintys ir ateities perspektyvos

Kaip sesijos metu pastebėjo Europos politikos studijų centro tyrėjas ekspertas Michael Emerson – šiuo metu egzistuoja vakcinacijos krizė visose šešiose Rytų partnerėse šalyse. Pritariu jo minčiai, kad Rytų vakcinacijos padėtis yra tikrai labai dramatiška. Štai eksperto pateiktame pavyzdyje, Moldova paskelbė konkursą vakcinoms įsigyti, bet nei viena farmacijos įmonė (ES ar JAV) jiems neatsakė, tik Kinija. Gi šios farmacijos kompanijos yra prisiėmusios vykdyti ir kitus dabartinius įsipareigojimus ES. 100 milijonų dozių turėtų būti skirta Rytų partnerystei ir Vakarų Balkanams.

Ir gerai pastebėjo dr. Hans Henri P. Kluge, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktorius, padedantis Rytų partneriams įveikti COVID-19 pandemiją: „Virusai negerbia sienų“. Nors „COVAX“ parama vykdoma, bet Rytų Europoje procesai dar itin lėti. Solidarizuojuosi su jo mintimis, kad mums reikia dar didesnės politinės lyderystės, kad sukurtume pasitikėjimą. Taip pat būtinas pasirengimas ir būsimoms sveikatos krizėms.

Būdamas VDU profesoriumi, daugiau nei du dešimtmečius dėsčiau ir vysčiau mokslinę veiklą ES politikos ir integracijos temomis. Todėl, reaguodamas į „Euronest“ aptartas temas ir Rytų partnerių atstovų, Parlamento kolegų ir ekspertų mintis bei idėjas, devintąją „Euronest“ sesiją apibendrinčiau viena fraze – nauji iššūkiai senų kontekstų fone. Be naujų pandemijos iššūkių, mes patiriame nuolatinius geopolitinius iššūkius. ­Regiono saugumui ir stabilumui vėl gresia pavojus. ­Rusija išnaudoja įšaldytus konfliktus ir kuria naują nestabilumą. Vidinės aplinkybės kiekvienoje valstybėje išlieka skirtingos, bet bendrų vertybių svarba išlieka. ES Rytų partnerėms šalims itin svarbi yra aktyvi pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida. Tai svarbu ir Baltarusijoje, nepriklausomai nuo brutalaus režimo.

Pagrindinės medicinos įrangos tiekimas ir net vidutiniškai padidėjęs vakcinų kiekis parodys solidarumą, užtikrins naudą piliečių kasdieniam gyvenimui ir išgelbės gyvybes.

Ir galų gale – Rytų partnerystės šalys amžiams negali likti tik kaimynine erdve. Visų ES institucijų kryptinga veikla, įskaitant tarpparlamentinį aspektą, turėtų užtikrinti stabilią ir negrįžtamą Europos integraciją. Tam šiai dienai turime stiprinti Rytų partnerių demokratiją, įveikti geopolitinius iššūkius.

Tai buvo neeilinė patirtis. Devintoji „Euronest“ sesija – itin konceptuali. Nors įprastai tokie susitikimai organizuojami kasmet, tačiau pernai jie dėl COVID-19 pandemijos neįvyko. O per pastaruosius metus atsirado daug naujų geopolitinių ir kitų aspektų, kurie turės svarbią įtaką Europos Rytų regiono ateičiai. ES savo bendradarbiavimą su Rytų partnerėmis šalimis toliau vystys politinės ir finansinės paramos būdais.

Bet net ir dabartinių iššūkių kontekste, manau, kad šiandien Europos institucijos yra įpareigotos būti aktyvios, greičiau reaguoti siūlydamos ekonomikos ir investicijų planus, pagrįstus skaitmeniniu ir tvariu perėjimu, inovacijomis. Nors tokie siekiai atrodo ambicingi, bet kartu tai žymi ilgalaikius tikslus. Žymi ir mūsų bendrą ateitį, jos perspektyvas.

Jeigu įdomu, kaip „Euronest“ klausimais dirbama Europos Parlamente – jiems yra skirti keturi komitetai: Politinių reikalų, žmogaus teisių ir demokratijos komitetas; Ekonominės integracijos, teisinio suderinimo ir konvergencijos su ES politika komitetas; Energetinio saugumo komitetas; ir Socialinių reikalų, užimtumo, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komitetas. Būtent šių komitetų pobūdis ir iniciatyvos yra skirtos ES Rytų partnerystės demokratijoms stiprinti ir galimos integracijos iššūkiams spręsti. O pačią Asamblėją sudaro šešiasdešimties Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies. „Euronest“ forumas Parlamente vienija įvairius komitetus bei delegacijas ir savo veikla formuoja bendrą šios institucijos poziciją Rytų partnerystės klausimais.

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras

Rekomenduojame
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Parašykite komentarą